Paryžius. Pasaulio gyvulininkystės ūkiai gauna naudos pašarus ruošiant su liucernomis – aukštos baltyminės vertės augalais. Be to, liucernos laikomos labai medingomis ir vertingomis bitėms. Prancūzijos ūkiai kasmet didina liucernų plotus, ir tam turi svarių priežasčių.

Dabar Prancūzija yra viena pasaulio šalių, auginančių daugiausiai liucernų. Prancūzai jų išdžiovintą derlių eksportuoja į valstybes, kurios dėl karšto klimato ir sausrų negali visiškai apsirūpinti vietiniais pašarais. Kita vertus, pastaruosius dvejus metus ir pati Prancūzija kentėjo dėl sausrų. Tačiau liucernų augintojai vis tiek laimėjo, lyginant su tais, kurie orientavosi tik į varpinių žolių auginimą. Liucernos geriau ištvėrė nepalankias sezono oro sąlygas.

Apie 80 proc. liucernų išauginama Prancūzijos regionuose, esančiuose į rytus nuo Paryžiaus. Skaičiuojama, kad šalyje šias žoles savo poreikiams, o taip pat pardavimui kooperatyvų valdomoms pašarų gamykloms augina apie 10 tūkst. ūkių. Apie prancūzų ūkininkų patirtį auginant liucernas ir gaminant iš jų aukštos vertės pašarus rašo portalas allaboutfeet.net.

Palankiais metais Prancūzijoje galima nupjauti net 4 liucernų žolės derlius. Pirmasis derlius paprastai būna didžiausias ir siekia apie 14 tonų iš hektaro. Po to kiekvieną kartą atolo masės kiekis po truputį mažėja.

Vienas svarbiausių liucernos privalumų – galimybė iš hektaro gauti itin didelį baltymų kiekį. Jis gali siekti iki 2400 kg/ha ir tai yra gerokai daugiau negu, pavyzdžiui, iš sojų. Liucernos, turėdamos itin didelį šaknyną, kuris dirvožemyje gali pasiekti iki 6 m gylį, savo masėje sukaupia daug maistinių medžiagų ir vitaminų. Tokių ilgų šaknų neturi nė viena įprasta pašarinė varpinė žolė.    

Prancūzijoje auginant liucernas naudojama labai mažai herbicidų, nes šios rūšies augalai nėra genetiškai modifikuoti. Be to, apie 7 proc. liucernų auginama ekologiškai, ir tokie plotai greitai plečiasi.

Pjaunant liucernas žolės drėgnis paprastai būna apie 65 proc. Smulkinta žolės masė vežama į pašarų gamyklas, kur džiovinama besisukančiame būgne. Jame oro srautas įkaitinamas nuo 150 iki 650 °C, o masė išdžiovinama iki 10 proc. drėgnio. Tuomet ji arba presuojama į ryšulius, arba dar smulkinama, kad tiktų gaminti granulėms.

Šiemet džiovintų liucernų paklausa Europoje buvo labai didelė dėl ilgalaikių sausros periodų.

Priklauso ūkininkų kooperatyvui

Viena tokių pašarų gamyklų įsikūrusi į rytus nuo Paryžiaus ir priklauso ūkininkų kooperatyvui „Luzeal“. Dabar jis paruošia net 35 proc. Prancūzijoje gaminamų sausų liucernų produkcijos, o tai sudaro 400 tūkst. tonų. Kooperatyvas turi 5 gamybos vietas ir apdoroja liucernas nuo 21 tūkst. ha, jas augina 1850 kooperatyvo narių – ūkių.

Kooperatyvui vadovauja Erikas Masetas (Eric Masset), kuris savo ūkyje taip pat augina liucernas. Jis nurodo bent kelis šių augalų privalumus.

„Liucernas toje pačioje vietoje, beveik nemažėjant jų derlingumui, galima auginti 3 metus. Liucernos naudingos bitėms, todėl visuomet aplink laukus paliekame nenupjautų augalų, kad jie žydėtų. Už tokias žydinčių augalų juostas ūkininkai gauna ES išmokas“, - pasakoja kooperatyvo vadovas.

E.Masetas turi 200 ha dydžio ūkį, kuriame apie 15 proc. laukų auginamos liucernos. O kiti plotai skiriami grūdiniams augalams ir rapsams. Ūkininkas pasakoja, kad šiemet javų derlingumą sumažino sausra, tuo tarpu liucernos tapo „saugumo pagalve“.

Šiemet prancūzo ūkyje kviečių derlingumas buvo 9,5 t/ha, žieminių miežių – 8,5 t/ha, rapsų – apie 3 t/ha, vasarinių miežių – 8 t/ha. Paprastai liucernų vieno pjovimo derlius siekia apie 14 t/ha, o šiemet dėl sausros sumažėjo iki 10 t/ha. Liucernų žolė pjaunama po 45 augimo dienų. Išdžiovintų liucernų smulkintos žolės ryšuliai (380-440 kg svorio) parduodami po 190 eurų/t, o tona granulių – po 170 eurų.

Įdomu tai, kad minėtas kooperatyvas 60-70 proc. liucernų produkcijos eksportuoja į Beniliukso šalis, Šveicariją, Vokietiją bei Saudo Arabiją.

Įžvelgia daug privalumų

Ūkininkas ir kooperatyvo vadovas E. Masetas įsitikinęs, kad liucernų auginimo ateitis šalyje labai gera.

„Daugiau kaip pusė Prancūzijos ūkių galvijams reikalingų baltymų gaminama vietoje, ir liucernos yra svarbiausias pašarų komponentas. Šiemet, kai matėme klimato pokyčius ir patyrėme ilgus sausrų periodus, liucernos buvo gyvybiškai svarbios parašų gamybai ne tik mūsų šalyje, bet ir kitur. Akivaizdu, kad yra didelė liucernų, kaip labai maistingo pašaro, paklausa tarp pieno ūkių. Be to, auga liucernų paklausa arklių pašarui. Liucernų granulės ne taip dulka ir tinka senesnio amžiaus arkliams, kurių blogesni dantys, nes granulių nereikia tiek daug kramtyti, kaip šieno“, - pasakoja E. Masetas.

Liucernos gerai auga įvairiomis klimato sąlygomis ir daugelyje dirvų, dėl to jos yra vienos universalių pašarinių augalų. Dar vienas jų privalumas, kad liucernos, kaip ir kiti pupinių (ankštinių) šeimos augalai, fiksuoja atmosferos azotą. Tad jų praktiškai nereikia papildomai tręšti šia maisto medžiaga. Liucernos iš oro, padedant ant šaknų gyvenančioms bakterijoms, patenkina 70-90 proc. savo azoto poreikio.

Kaip pašariniai augalai liucernos turi aukštesnį virškinamumo procentą, palyginti su bet kokiu kitos rūšies šienu ar stambiuoju pašaru. Be to, išsiskiria labai aukštu baltymų kiekiu, turi daug kalcio ir vitaminų.

Liucernas auginantys Prancūzijos ūkininkai gauna ES subsidijų, maždaug 10 eurų už toną. Skaičiuojama, kad šalies ūkiai kasmet augina apie 67 tūkst. ha liucernų ir kaip paramą už jų auginimą gauna iki 8 mln. eurų.

MŪ inf.