Varšuva. Pastaruosius kelis sezonus Lenkijos laukuose avižos išgyvena atgimimą. Žieminės avižos – javai, kurių lenkai ūkininkai laukė jau seniai. Pernai Lenkijos ūkininkai buvo pasėję vokiškos veislės žieminių avižų, kurios ir tapo šios rūšies premjera šalies ūkiuose.

Daugelį metų avižos sietos su ekstensyviu auginimu skurdžiuose dirvožemiuose, mažu produktyvumu ir žema grūdų kaina. Be to, vis dažniau kartojantis pavasarinėms sausroms, auginti vasarinius javus, įskaitant vasarines avižas, tampa vis sudėtingiau.  

Pastaraisiais metais stebimas ir didesnis rinkų susidomėjimas avižomis, nes populiarėja jų panaudojimas naujiems maisto produktams, pavyzdžiui, veganiškam pieno pakaitalui ar sausiems pusryčiams, gaminti.   

Todėl pranešimai apie galimybę Lenkijos rinkai pristatyti žieminių avižų veisles sukėlė didelį šalies augintojų dėmesį.

Registruotos 3 veislės

Beje, žieminės avižos auginamos švelnesnių žiemų šalyse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Šiauresnio klimato šalyse, tarkime, Lenkijoje, britiškos ar kitų šalių lepesnės veislės netinka dėl per mažo atsparumo žiemos sąlygoms. Dabar situacija keičiasi, nes selekcininkai jau gali pasiūlyti naujų, geriau žiemojančių veislių.

Šiuo metu į Lenkijos Nacionalinį veislių registrą COBORU įrašytos 3 žieminių avižų veislės: dvi jų yra lenkiškos selekcijos – Edzio ir Radzio (avižas selekcionuoja Augalų veisimo ir aklimatizacijos institutas IHAR), viena vokiška – KWS Snowbird.

Kaip rašo portalas farmer.pl, lenkiškų veislių sėklų rinkoje dar trūksta, o vokiška veislė pradėta platinti pernai.

Nustebino derlius

Piečiau Vroclavo esančio Kondratovicų kaimo apylinkėse augintos vokiškos veislės avižos buvo pradėtos kulti liepos 8 dieną. Derlingumas viršijo lūkesčius – gamybiniame lauke aukšto našumo dirvožemyje subrendo 8,7 t/ha. Mažesnio našumo žemėse šių avižų derlingumas, veislės atstovo duomenimis, siekė apie 6–7 t/ha.

Žieminės avižos subręsta maždaug savaite vėliau negu žieminiai miežiai.  

Be didesnio negu vasarinių avižų derlingumo, žieminių avižų grūdai yra geros pašarinės ir maistinės vertės, turi daug riebalų, mažesnis lukštingumas, didesnis hektolitro svoris.

Kaip privalumas, palyginti su vasarinėmis avižomis, dar minimas žieminių avižų gebėjimas geriau išnaudoti vandens išteklius, tad didesnis atsparumas sausroms. Taip pat jos atsparesnės tokioms ligoms, kaip fuzariozė, vainikinės rūdys, miltligė. Visa tai lemia stabilesnį jų derlingumą. Žinoma, jeigu pasėliai sėkmingai peržiemoja.

Kada sėti?

Žiemines avižas Lenkijoje rekomenduojama sėti kaip ir kitus žieminius javus – maždaug nuo rugsėjo vidurio iki spalio pradžios, atsižvelgiant į regioną.

Rekomenduojama sėklos norma – apie 130 kg/ha (300–320 vnt. daigių sėklų/m²). Patariama nesėti per tankiai, kad rudenį gerai išsikrūmytų, o vasarą būtų mažesnė išgulimo tikimybė, nes augalai masyvesni, palyginti su vasarinėmis avižomis.

Sėjama 3–4 cm gylyje (kad žiemą neiššaltų krūmijimosi mazgas) į gerai įdirbą, sutankintu viršutiniu sluoksniu dirvą, reikia privoluoti.

Žieminės avižos tręšiamos panašiai kaip žieminiai miežiai. Tiesa, joms galima skirti ir šiek tiek mažiau trąšų. Lenkijos specialistų nuomone, prieš sėją pakaktų vidutiniškai 100–120 kg/ha kalio veikliosios medžiagos, 60 kg/ha fosforo. Azoto iš viso galima skirti 100–120 kg/ha, padalijus šį kiekį į nedidelę pradinę ir dvi pavasarines normas.