Ryga. Latvijos centrinės statistikos tarnybos (CSB) išankstiniai duomenys rodo, kad, nepaisant nepalankių oro sąlygų, 2017 m. buvo užfiksuotas vienas didžiausių vidutinių grūdų derlių vienam hektarui šalies istorijoje - 38,3 centnerio hektarui. Didžiausias iki šiol grūdų derlius buvo pasiektas 2015 metais, kai jis siekė 44,9 cnt/ha.
Praėjusiais metais 703,5 tūkst. ha žemės buvo užsėta javais, tai yra 12,5 ha arba 1,7 proc. mažiau nei prieš metus. Nepaisant to, kad 70 tūkst. ha arba 10 proc. grūdų derliaus liko laukuose, nuimtų grudų derlius siekė 2,7 mln. tonų, o tai yra tik 10,7 tūkst. tonų arba 0,4 proc. mažiau nei 2016 metais.
Išaugintų grūdų produkcijai didelę įtaką turėjo žieminių javų vidutinio derliaus padidėjimas - nuo 46,8 cnt/ha 2016 m. iki 49,9 cnt/ha 2017 metais. Žiemkenčiai buvo nuimti iki blogų orų, žieminių grūdų derliaus padidėjo 109,8 tūkst. t arba 6,2 procento.
Vidutinis žieminių kviečių derlius pasiekė 51,5 cnt/ha (2016 metais buvo 48 cnt/ha), o jų dalis grūdų gamyboje padidėjo nuo 58,6 proc. 2016 m. iki 63,3 proc. 2017 metais.
Vidutinis grūdų derlius žemės ūkio valdose, kuriose javų lauko plotas viršijo 300 ha (44 proc. viso grūdais užsėto ploto Latvijoje), siekė 50,5 cnt/ha (2016 m. buvo 45 cnt/ha). Šiuose ūkiuose buvo nuimta 58 proc. viso šalies grūdų derliaus.
Vidutinis žieminių kviečių derlius žemės ūkio valdose, kuriuose šia kultūra apsėti plotai viršijo 300 ha (43 proc. viso žieminių kviečių ploto), pasiekė 60,8 cnt/ha (2016 m. buvo 55,1 cnt/ha). Šiose valdose nuimta 51,4 proc. viso žieminių kviečių derliaus.
Ilgalaikiai rudens lietūs ir potvyniai trukdė nuimti grūdų derlių. Skaičiuojama, kad buvo nuimta 82 proc. vasarinių javų derliaus.
Pernai šalyje buvo supirkta 2,4 mln. t grūdų - 26,4 tūkst. t arba 1,1 proc. daugiau nei prieš metus. Vidutinės grūdų supirkimo kainos padidėjo nuo 132,31 EUR/t 2016 m. iki 143,63 EUR/t 2017 metais. Pirktų grūdų kokybė buvo geresnė nei 2016 metais, o tai savo ruožtu turėjo įtakos vidutinei pirkimo kainai.
2017 m. kviečiai sudarė 86,1 proc. supirktų grūdų (2017 m. 83,7 proc.). Iš jų 67,3 proc. - maistiniai, o 32,7 proc. - pašariniai.
Palyginti su praėjusiais metais, rapsų pasėlių plotas išaugo 16,3 tūkst. ha arba 16,1 proc. Nepaisant to, vidutinis rapsų derlius iš vieno hektaro nepasikeitė (27,8 cnt/ha), rapsų pasėlių ploto padidėjimas bendrą išaugintos produkcijos kiekį padidino 44,9 tūkst. t arba 16 procentų.
2017 m. ruduo buvo ypač nepalankus ūkiams, auginantiems bulves ir daržoves. Vidutinis bulvių derlius sumažėjo nuo 211 cnt/ha iki 180 cnt/ha. Praėjusiais metais buvo išauginta 157,1 tūkst. t daržovių (įskaitant derlių šiltnamiuose), tai yra 39,5 tūkst. t arba 20,1 proc. mažiau nei 2016 metais.
Lauko daržovėmis užsodintos žemės plotas sumažėjo tik 0,1 tūkst. ha, o juose išauginta produkcija sumažėjo 37,4 tūkst. t arba 20,4 procento. Vidutinis lauko daržovių derlius sumažėjo nuo 225 cnt/ha 2016 m. iki 182 cnt/ha 2017 metais. Šiltnamiuose išauginta 11,5 tūkst. t daržovių, tai yra 15,9 proc. mažiau nei 2016 metais.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Prancūzai protestuoja prieš prekybos susitarimą
2024-11-18 -
Vokietija tampa priklausoma nuo gyvų paršelių importo
2024-11-07 -
ES žemės ūkio subsidijos pildo milijardierių kišenes?
2024-11-06
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)