Ryga. Latvija 2023 metais iš Rusijos importavo 423,7 tūkst. t grūdų – 59,9 proc. daugiau nei 2022-aisiais, rodo Valstybės pajamų tarnybos duomenys.
Kukurūzų importas išaugo dukart (iki 294,8 tūkst. t), rugių – 61,5 proc. (iki 53,2 tūkst. t). Kviečių importas sumažėjo 10,2 proc. – iki 74,6 tūkst. tonų.
Finansine išraiška grūdų importas iš Rusijos į Latviją pernai padidėjo 11,7 proc. – iki 89 mln. eurų.
Tarnyba aiškina, kad toks importas, užbaigus atitinkamas procedūras, patenka į laisvąją apyvartą ir įgyja Europos Sąjungos prekių statusą, gali likti Latvijoje arba būti neapmuitinamai išgabentas kitur į ES. Tarnyba neturi duomenų, kiek šio importo liko Latvijoje, o kiek išgabenta iš šalies.
Tarnyba taip pat nurodo, kad grūdų tranzitas iš Rusijos per Latviją 2023-aisiais išaugo 2,2 karto – iki 2,137 mln. tonų, iš jų kviečių – 2,2 karto (iki 1,68 mln. t), kukurūzų – 87 proc. (iki 289,2 tūkst. t), rugių – 27,2 proc. (iki 51,1 tūkst. tonų). Be to, transportuota 109,6 tūkst. t miežių (2022-aisiais – tik 150 tonų).
Situaciją dėl grūdų importo iš Rusijos dar pernai ypač kritikavo Latvijos ūkininkų organizacijos, kurių teigimu, dėl to ypač nukenčia vietos žemdirbiai.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Prancūzai protestuoja prieš prekybos susitarimą
2024-11-18 -
Vokietija tampa priklausoma nuo gyvų paršelių importo
2024-11-07 -
ES žemės ūkio subsidijos pildo milijardierių kišenes?
2024-11-06
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)