Roma / Delis / Torontas. Indijoje braškėmis šeriamos karvės, JAV pūva arbūzai, Afrikoje numatomas ryžių trūkumas - tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kokių problemų žemės ūkiui visame pasaulyje kelia pandemijos sukelti suvaržymai.

Apie žemės ūkio ir maisto tiekimo problemas, atsiradusias dėl koronaviruso, šiuo metu daug rašo įtakingi pasaulio žiniasklaidos kanalai, tokie, kaip „Reuters“ ir pan.

Derlingame Vakarų Indijos Sataros regione ūkininkai galvijų racioną pakeitė į netradicinį: vieni buivolus šeria aisbergo salotomis, kiti karvėms duoda braškių. Tai nėra užgaida, nes pasirinkimas nedidelis: arba derlių atiduoti gyvuliams, arba sumesti į komposto krūvą. Dėl įvesto karantino ūkininkai negali savo produktų pateikti vartotojams.

Indijoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, gyventojų judėjimo apribojimai trikdo įprastas maisto tiekimo grandines, neša nuostolius ūkininkams. Todėl kyla vis daugiau grėsmių dėl tam tikros produkcijos trūkumo ir sparčiai didėjančių kai kurių maisto produktų kainų parduotuvėse.

Štai Indijos ūkininkas Anilis Salunhas (Anil Salunh) karvėms atiduoda užaugintas braškes, nes nėra pagrindinių pirkėjų - turistų, o prekybos kioskeliai netoliese esančio Mumbajaus gatvėse uždaryti. Ūkininkas net negali atiduoti uogų nemokamai, nes gyventojai neišeina iš savo namų vengdami bet kokio kontakto.

Tuo tarpu visame pasaulyje milijonai sezoninių darbuotojų negali pasiekti jiems įprastų ūkių, kur nuimdavo derlių, sodindavo naują ir dirbdavo kitus darbus. Pavyzdžiui, Floridoje nėra laikinų migrantų iš Meksikos, todėl arbūzų ir uogų augintojai baiminasi, kad nebus kam surinkti derlių ir jį teks palikti pūti laukuose. Panašus darbuotojų trūkumas Vakarų Europoje reiškia, kad daržovių ūkiai gali nesugebėti apsodinti laukų.

Tokie maisto gamybos ir paskirstymo sukrėtimai iliustruoja beribius pandemijos gebėjimus smaugti pasaulio ekonomiką ir sugadinti net svarbiausias verslo ir vartotojų rinkas. Jau akivaizdu, kad pasaulyje sutrikdytas pagrindinių kultūrų, pavyzdžiui, ryžių ir kviečių, tiekimas, didėja logistikos problemos. Krovinių gabenimas sausumos ir oro transportu yra ribotas.

Pienas - į kanalizaciją, daržovės - į sąvartynus

Dėl globalizacijos žemės ūkio produktų tiekimo problemos vienoje šalyje greitai pajuntamos kitame pasaulio krašte.

Pavyzdžiui, Kanadoje indiškų daržovių, tokių kaip svogūnai, bamijos (okros) ir baklažanai, importas per pastarąsias dvi savaites sumažėjo net 80 procentų, nes sumažėjo oro krovinių, sakė Klėjus Kastelinas (Clay Castellino), kompanijos „Orbit Brokers“ prezidentas iš Ontarijo. Jis teigia, kad šios greitai gendančios daržovės pateks į sąvartynus.

Kanados Ontarijo provincijos ūkininkai dėl sumenkusios paklausos dalį pieno priversti išpilti, o siekiant, kad mažėtų karvių primilžis, jiems rekomenduota keisti šėrimo racionus. Pieno produktų paklausa sumažėjo dėl karantino uždarius mokyklas, restoranus, viešbučius bei ėmus riboti jų įsigijimą parduotuvėse.

Ontarijo pieno ūkių asociacija, kuri nustato provincijos pieno gamybos kvotas, paprašė ūkininkų išpilti perteklinį pieną. Vienas ūkininkas pasakojo, kad per savaitę jam į kanalizaciją teko išlieti 12 tūkst. litrų. Asociacijos vadovė Šeril Smit (Sheril Smitt) apgailestavo, kad pieno ūkiams išpilti produkciją tenka pirmą kartą per 55 šios organizacijos gyvavimo metus.

Trūksta sezoninių darbuotojų

Ispanijoje trūksta darbuotojų migrantų iš tokių šalių kaip Marokas, nes jie negali atvykti. „Maždaug gegužės viduryje šilauogių sezonas pasiekia piką. Mums reikia didelės darbo jėgos koncentracijos, bet jos nėra“, - sakė Ispanijos uogų augintojų asociacijos vadovas Franciskas Sančes (Francisco Sanchez).

Italijai per artimiausius du mėnesius reikės apie 200 tūkst. sezoninių darbuotojų. Vyriausybei gali tekti paprašyti žmonių, gaunančių valstybės išmokas, eiti rinkti vaisių ir daržovių derliaus, sakė Italijos maisto asociacijos „Federalimentare“ vadovas Ivanas Vakondijas (Ivano Vakondio).

Prancūzijoje žemės ūkio ministras Didjė Gijomas (Didier Guillaume) paragino dėl karantino darbo netekusios žmones eiti dirbti pas ūkininkus ir pakeisti įprastas migruojančių darbuotojų brigadas. „Jei šis kvietimas nebus išgirstas, visas agroverslo sektorius patirs nuostolių“, - teigė Kristianas Lambertas (Christian Lambert), didžiausios Prancūzijoje ūkininkų sąjungos (FNSEA) vadovas.

Didžiosios Britanijos avių augintojai baiminasi, kad nebus kam kirpti vilnos. Dėl pandemijos mažai tikėtina, kad iš užsienio atvyks reikiamas avių kirpėjų skaičius. Statistika rodo, kad šios specialybės darbininkai iš užsienio nukirpdavo apie 20 proc. britų ūkiuose laikomų avių. Avys kerpamos tam tikru laiku, kol nekaršta ir mažiau kenkėjų, tą reikia padaryti per ribotą laiką. Todėl dabar skubama formuoti kirpėjų brigadas, jų ieškant internetu.

Panaši situacija ir Didžiosios Britanijos uogininkystės ūkiuose - derliui nuimti gali trūkti apie 80 tūkst. sezoninių imigrantų.

Stringa tarptautinė prekyba

Brazilijoje, didžiausioje pasaulyje sojų pupelių, kavos ir cukraus eksportuotojoje, žemės ūkis dabar susiduria su daugybe iššūkių. Pavyzdžiui, sudėtinga pasisamdyti sunkvežimių vairuotojų derliui  vežti, trūksta žemės ūkio technikos atsarginių dalių.

JAV ir Kanados eksportuotojams trūksta žemės ūkio produkcijai gabenti skirtų šaldytuvų-konteinerių, nes jų pristatymas iš Kinijos sumažėjo maždaug ketvirtadaliu. „Šiuo metu konteinerių sunku gauti. Jeigu įmonei reikia penkių konteinerių, jie gaus tik vieną“, - teigė Tarptautinės pieno asociacijos prezidentas Maiklas Daiksas (Michael Dykes).

Prekių perkrovimas uostuose, pavyzdžiui, kiaulienos ir jautienos, taip pat vyksta lėtai - krovėjai sėdi namuose, vadinasi, mėsos produktai į Kiniją atvyks vėluodami. Tai padidina baltymų trūkumą Kinijoje, kur afrikinio kiaulių maro protrūkis beveik sunaikino vietinių gyventojų laikytas kiaules.

Kalbant apie grūdus, konstatuojama, kad šiuo metu pagrindinių grūdų rūšių tiekimas pasaulyje dar palyginti didelis. Stambūs importuotojai, tokie kaip Irakas ir Egiptas, didina grūdų pirkimus, nes didėja susirūpinimas dėl maisto saugumo. O kai kurios šalys, pavyzdžiui, Tailandas, parduoda daugiau - aukštos ryžių kainos paskatino parduoti dalį turėtų atsargų.

Tačiau didžiausia ryžių eksportuotoja Indija sustabdė jų pardavimus į užsienį dėl darbo jėgos trūkumo ir logistikos problemų. Trečias pagal dydį pasaulyje ryžių eksportuotojas Vietnamas taip pat apribojo pardavimus.

Labiausiai kenčia skurdžios šalys

Anot Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vyriausiojo ekonomisto Abdolrezo Abbassiano (Abdolreza Abbassian), pandemijos sukeltas problemas dėl ūkių darbo ir maisto tiekimo labiausiai pajus skurdžios šalys, turinčios didelę populiaciją.

Indija, antra pagal dydį šalis pagal gyventojų skaičių pasaulyje, kurioje daug piliečių dirba žemės ūkyje, patenka į tokią rizikos grupę. Šalyje nuo kovo 25 d. buvo įvestas 21 dienos karantinas, dėl ko  padėtis agrariniame sektoriuje tapo labai įtempta. Šalies šiaurėje esantys grūdų auginimo ūkiai priklauso nuo darbo jėgos iš rytinių šalies regionų, tačiau darbuotojai negali atvykti dėl karantino. „Kas užpildys maišus grūdų, pristatys produktus į rinką ir malūnus?“ - teiraujasi Džadišas Lalas (Jadisho Lal), grūdų prekeivis iš Pendžabo, didžiausios pagal prekybos javais apimtis valstijos šalyje.

Dėl pasaulyje siaučiančios pandemijos bene blogiausia padėtis yra Afrikoje, kur žmonės daugiau kaip pusę savo pajamų išleidžia maistui, o ryžiai yra svarbi jo dalis. Šiame žemyne greičiausiai auga ryžių vartojimas: jam tenka 35 proc. viso pasaulinio ryžių importo ir 30 proc. kviečių importo. Tuo pačiu metu Afrikoje dėl riboto valstybių biudžeto ir saugyklų apimčių yra mažiausios grūdų atsargos, palyginti su paklausa. Kyla problema, kaip aprūpinti maistu žmones, kurie staiga prarado savo pajamas.

MŪ inf.