Otava. Klimato kaita nulemia mažėjantį bulvių derlingumą, o bulvių veislių, gerai prisitaikančių prie karštesnio klimato, kol kas nėra, konstatuoja Kanados ir Kinijos mokslininkai.

Mokslo publikaciją „Bulvių veislių fiziologiniai ir augimo atsakai į karščio stresą“ neseniai paskelbė Kanados mokslo leidinys „Canadian Science Publishing Botany“. „Bulvės yra vienas iš pagrindinių maisto produktų, tačiau derliai yra labai jautrūs karščiui“, - rašo publikacijos autoriai.

Mokslininkai analizavo, kaip į karštį reaguoja 55 komerciniu būdu auginamos bulvių veislės. Kontroliniai augalai dieną augo 35 laipsnių, o naktį - 28 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Antroji pasėlių grupė dieną augo 22 laipsnių, o  naktį – 18 laipsnių Celsijaus temperatūroje (tokiomis sąlygomis bulvės auga jų kilmės regione, Anduose).

Karštesnio klimato sąlygomis augintų bulvių lapai sumažėjo, juose padaugėjo chlorofilo, o bulvienojų aukštis padidėjo 64 proc. Tačiau didžiausių gumbavaisių dydis, palyginti su šiandienos klimato sąlygomis užauginamomis bulvėmis, sumažėjo 93 proc. Labiausiai karščiams atsparių bulvių veislių gumbų dydis sumažėjo 70 proc. Kai kurios iš tirtų veislių apskritai neišaugino gumbų.

Anot žurnalo „Potatoes in Canada“, bulvių gamyba šalyje 2018 m., palyginti su 2017 m., sumažėjo 2,6 proc. Didesnį derlių užaugino Britų Kolumbijos, Albertos ir Naujojo Bransviko provincijų ūkininkai, tačiau kitose provincijose derlius sumažėjo nuo 5,7 proc. (Kvebeke) iki 11,6 proc. (Ontarijo provincijoje).

Pavasarį Kanadoje bulvėmis buvo apsodinta daugiau kaip 140,7 tūkst. ha, tačiau prastos oro sąlygos nulėmė, kad dalyje laukų derlius net nebuvo kasamas. Derlius nuimtas iš 134, 7 tūkst. ha - tai žemiausias derliaus plotas per pastarąjį dešimtmetį, rašo „Potatoes in Canada“.

Kanados bulvių augintojų susivienijimas, kuriuo remiasi „Farm Credit Canada“, nurodo, kad 2018 metų bulvių derlius buvo prastas dėl vėlyvo, šalto ir drėgno pavasario, kurį pakeitė labai sausa vasara. Anot žiniasklaidos, Princo Edvardo salos ūkininkai (žinomi bulvių augintojai) prognozuoja, kad bulvių kainos kils ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir Europoje.

Ta pati problema gali ištikti ir šių metų bulvių derlių, tad daugintojų organizacijos rekomenduoja jau dabar ieškoti kokybiškos sodinamosios medžiagos.

Temperatūros kilimas ir klimato kaita gali nulemti, kad XXI a. pabaigoje gerokai pabrangs traškučiai, keptos bulvytės ir alus. Praeitų metų spalį „Nature Plants“ paskelbė straipsnį, kuriame klimato kaitos pasekmes modeliuojantys mokslininkai perspėja, jog karščiai neigiamai veikia miežius, o jų derlius, priklausomai nuo regiono, gali nukristi nuo 3 iki 17 procentų.

Mokslininkai apskaičiavo, kad dėl mažesnio miežių derliaus ir kainų augimo alaus vartojimas vidutiniškai sumažės 16 procentų.

MŪ inf.