Paryžius. Kuria linkme ir kaip turėtų keistis žemės ūkis, kad būtų atkurta darna? Atsakymų į šiuos klausimus naujausioje knygoje ieško vienas žinomiausių Prancūzijos agronomų, ekologinės žemdirbystės šalininkas Žakas Kaplia (Jacques Caplat). Jo dėmesio centre kritinis požiūris į europietišką ūkininkavimo tradiciją ir europietišką mąstymą.

Nepaisant susidomėjimo ekologiškais maisto produktais, ekologiškumo šalininkų paseizmas (perdėtas praeities pamėgimas, gėrėjimasis ja ir abejingumas ar net priešiškumas dabarčiai ir ateičiai) dažnai sukelia skepticizmą, nes ir taip aišku, kad grįžti į praeitį neįmanoma. Ž. Kaplia savo knygoje „Pakeisime žemės ūkį" (leidykla „Actes Sud") siūlo pažvelgti būtent į ateitį ir paaiškina, kaip ir kodėl reikia keisti žemės ūkį.

Anot agronomo Ž. Kaplia, žemės ūkyje susikaupė daugybė problemų. Problema yra ir tai, kad kalbėdami apie pokyčius žemės ūkyje, turime omeny perėjimą prie kažko kito. Iš tiesų ūkininkai, politikai ir visuomenė galvoja, kad žemės ūkyje įmanomi tik nedideli pokyčiai. Jie įsitikinę, kad vienintelis priimtinas ūkininkavimo būdas yra tas, kuris taikomas Europoje.

Knygos autoriaus žodžiais, susidaro įspūdis, kad mes turime labai mažai laisvės ir įtikinėjame save, kad turime vienintelį pasirinkimą - naudoti žemės ūkyje chemiją arba jos visiškai atsisakyti. Jei cheminių preparatų nenaudojame, tai tokį ūkininkavimą jau vadiname ekologišku.

Ž. Kaplia siekia parodyti, kad mūsų laisvės erdvė yra kur kas didesnė nei manome, kad pasaulyje esama daugiau ūkininkavimo formų, kad Europa - ne vienintelis žemės ūkio lopšys, o yra ir kitų žemės ūkio centrų - Centrinėje Amerikoje, Azijoje - su kitomis technologijomis. Tikrasis tikslas - ne vien atsisakyti chemijos, bet visiškai pakeisti agronomijos pagrindus. „Kai mes suprasime, kad yra kitų ūkininkavimo formų, grindžiamų visiškai kitais pagrindais, tuomet bus galima galvoti apie pokyčius", teigia autorius.

Pasaulio žemės ūkis šiandien kelia pačių įvairiausių problemų, pradedant žmonių sveikata, pesticidais, biologinės įvairovės naikinimu, šiltnamio efektu, baigiant energetikos, užimtumo problemomis. Šis sektorius yra aklavietėje, rašo Ž. Kaplia.

Tas žemės ūkis, kaip mes jį šiandien suvokiame Europoje, remiasi viena vertus, naujomis technologijomis, kurios iškraipo viską, kas buvo padaryta anksčiau, o kita vertus, jis grindžiamas senosiomis derlingumo didinimo technologijomis. Visų pirma, jis yra pagrįstas vienos kultūros principu: viename lauke - viena kultūra. Antra, noras pakeisti rankų darbą mechaniniu, nes tai išlaisvina darbo jėgą ir leidžia užsiimti kita veikla. Senovėje tai buvo paprasčiausi įrankiai, kurie vis tobulėjo, kol juos pakeitė mašinos, naudojančios energiją. Tad mūsų žemės ūkis remiasi ir senosiomis konstantomis. O ekologinis ūkininkavimas - tai nebūtinai grįžimas į praeitį.

Pasak Ž. Kaplia, europietiškas ekologinis ūkininkavimas - tai visiškai naujo žemės ūkio išradimas. Apibendrindamas autorius daro prielaidą, kad Europos žemės ūkis - tai supaprastintas žemės ūkis, nes Vakarų europiečių mąstymas, pradedant senovės graikų civilizacija, linkęs viską paprastinti. Kitaip tariant, nagrinėdami problemas, mes skaidydome jas į atskirus elementus, ir tyrinėjame kiekvieną elementą atskirai, būdami įsitikinę, kad kiekviena problema turi savo sprendimą. Todėl viskas veikia pagal labai paprasta lygtis.

O ekologinis ūkininkavimas - tai žemės ūkio transformacija į mokslo sistemą. Anot Ž. Kaplia, visi Vakarų Europos mokslai XX amžiuje išgyveno revoliuciją. Tai geriausias ekologinės gamybos apibūdinimas, nes ekologinė gamyba - tai sisteminės revoliucijos taikymas žemės ūkyje, - knygoje „Pakeisime žemės ūkį" rašo prancūzų agronomas Žakas Kaplia.

MŪ inf.