Pekinas. Kinijos mokslininkai sėkmingai klonavo labai produktyvias karves, galinčias duoti nepaprastai daug pieno. Tikimasi, kad technologinis proveržis sumažins priklausomybę nuo importuojamų veislinių galvijų ir patenkins didėjančius gyventojų poreikius. 

Šiaurės vakarų žemės ūkio ir miškininkystės mokslo ir technologijų universiteto (Kinija) mokslininkų pastangas surinkti, atkurti ir išsaugoti „super“ karvių genomą vainikavo sėkmė, rašo portalas „Global Times“. Branduolį su pageidaujama DNR persodinant į somatines ląsteles, klonuotos labai produktyvios karvės, kilusios iš Nyderlandų. Tai rekordininkės, iš kurių per metus galima primelžti 18 tonų, per gyvenimą – per 100 tonų pieno. 

Kinijoje laikoma apie 6,6 mln. karvių, daugiausia holšteinų fryzų veislės, ir, pasak „Global Times“, net 70 proc. yra importuota iš užsienio. 

Tik penki iš 10 tūkst. galvijų yra labai produktyvūs, ilgaamžiai ir atsparūs stresui, atsižvelgiant į Kinijos klimatines sąlygas. Kai kurios labai produktyvios karvės nėra identifikuojamos beveik iki gyvenimo pabaigos, o išskirtinį pieningumą koduojantys genai – prarasti joms nugaišus. Kryptingą veisimą ir nacionalinės bandos komplektaciją apsunkina tai, jog šalis yra labai didelė, o genetiškai vertingi gyvuliai išsibarstę po skirtingus ūkius. 

Šios aplinkybės paskatino Kinijos mokslininkus pasinaudoti genetiniais ištekliais ir „reinkarnuoti“ produktyvias karves išvengiant naujų gyvulių importo iš užsienio. 

Iš galvijų ausų ląstelių paėmus DNR, pasitelkus reprodukcines technologijas ir mažai produktyvias karves surogacijai, pavyko gauti daugiau kaip 20 palikuonių. Iš pirmosios 120 klonuotų embrionų partijos buvo persodinti 42 proc., apie 17,5 proc. vaisių – gyvybingi 200-ą veršingumo dieną. Pasaulį išvydo pirmieji trys veršeliai. 

Anot projekto autorių, prireiks 2–3 metų, kol pavyks sukurti bandą iš daugiau kaip 1 tūkst. itin produktyvių gyvulių, kurie taps ištekliais veisiant patentuotas Kinijos „super“ karves.