Kyjivas. Saulėgrąžos – neoficialus Ukrainos simbolis, kartu su mėlynai geltona vėliava jos reprezentuoja neblėstančią šalies kovotojų drąsą. Jas dažnai naudoja ukrainietiškų suvenyrų gamintojai.

Kalbant ne apie simboliką, o apie žemės ūkį, saulėgrąžos dominuoja pietinių, centrinių ir rytinių Ukrainos regionų laukuose, kur daug saulės ir šilumos. Kita vertus, daug diskutuojama ir apie saulėgrąžų perspektyvas Vakarų Ukrainoje.

Prieš porą dešimtmečių šalies vakaruose saulėgrąžų laukų su žiburiu nerastum. Prieš keliolika metų vienur kitur jas jau imta auginti, o dabar Vakarų Ukrainoje saulėgrąžų pasėliai – dažnas reiškinys.

Tiesa, ne viskas einasi sklandžiai: pakilimus keičia atoslūgiai ir priešingai. Ir ši nuolatinio žavėjimosi ir nusivylimo situacija, regis, apibūdina saulėgrąžų auginimo perspektyvas regione, kurio klimatas panašus į Lietuvos sąlygas.

Saulėgrąžų aukso puodas

Vakarų Ukrainos žemdirbių nuomonės apie saulėgrąžų ateitį skiriasi. „Nėra augalų, kuri nebūtų mūsų, – sako įmonės „Ukraina“ (Ternopilio srities Ternopilio r.) vadovas Oleg‘as Kryzhovachuk‘as (Olegas Kryžovačiukas). – Saulėgrąžas auginame jau aštuonerius metus. Neketiname jų atsisakyti. Žinome, kaip sėti kviečius po saulėgrąžų, kukurūzai po jų irgi gerai auga, ir miežiai problemų nekelia.

Pradėjome nuo 2 500 hektarų. Niekas iš karto tiek daug nesėja! Bet pavyko. Apskritai nuo 4 iki 5 t saulėgrąžų derlius iš hektaro yra tikras lobis. Tačiau reikia technologijų. Mes niekada neariame žemės po saulėgrąžų, nes kitaip „paslėptume“ problemas trejiems metams į priekį.“

Įmonės „Ukraina“ vadovas Oleg‘as Kryzhovachuk‘as

Šiais metais „Ukrainos“ bendrovei pavyko laimėti aukso puodą: vyriausiojo agronomo Vitalijaus Morozo teigimu, iš 2 000 ha nuimtas 4,5 t/ha saulėgrąžų derlius.

Mintį, kad rezultatą lemia ne augalas, o žemdirbio kompetencija (suvokimas, patirtis, išmanymas ir kt.), pabrėžia ne tik žemės ūkio produkcijos gamintojai, bet ir žemės ūkio sektoriaus valdininkai, mokslininkai.

Itin ankstyvų hibridų poreikis

„Saulėgrąžos tapo labai populiarios, nes jos užtikrina didelį pelningumą, – sako Halyna Rovna, Vakarų Polesės žemdirbystės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. – Vakarų Ukrainos sąlygomis pagrindinis saulėgrąžų derlių ribojantis veiksnys yra karštis. Viena vertus, augalas turi subręsti per vegetaciją, tačiau ne kiekvieną sezoną užtenka šilumos. Kita vertus, saulėgrąžos labai jautrios pavasario šalnoms, kurios gali smarkiai sulėtinti jų vystymąsi. Mes sėjame balandžio 20–25 d. ir manome, kad šis laikas yra optimalus, nes užtikrina 2–3,5 t/ha derlių.

Vakarinių regionų sąlygomis reikia rinktis tik tarp ankstyvųjų ir itin ankstyvųjų saulėgrąžų hibridų. Ukrainos selekcininkų (V. Jurjevo augalininkystės instituto) sukurta veislė Integral leidžialengvai pasiekt 3,5 t/ha derlių.

Labai ankstyvų hibridų pranašumas yra tai, kad jiems tikrai užteks laiko subręsti, ir net iki rugsėjo 10 d. (esant palyginti drėgnoms sąlygoms) galima nukulti sausas sėklas. Tinkamai parinkus genetiką pavyko nuimti derlių ne esant 16–17 % drėgnumui. O juk džiovinimas reikalauja nemažų išlaidų.

Nereikia pamiršti, kad daugelis mūsų dirvožemių yra labai rūgštūs. Pavyzdžiui, kontrolinio sklypo pH yra 4,09, o saulėgrąžoms reikia 6,22. Todėl būtina kalkinti.

Atsirado technologijos, leidžiančios kasmet naudoti atitinkamus priedus kartu su trąšomis – tik 200–300 kg/ha, o tai duoda gerus rezultatus. Tačiau nepaisant mitų, saulėgrąžos pasižymi puikiu atsparumu rūgščiai aplinkai ir net be kalkinimo duoda gerą derlių. Tačiau pH valdymas lengvai padidina derlių vidutiniškai 1 t/ha.

Ir dar apie mitus. Manoma, kad, esant drėgmės pertekliui, saulėgrąžos labai jautrios grybelinėms ligoms. Tačiau net ir per lietingąjį 2025 m. sezoną to nepastebėjome, nors tik kartą prevenciškai apdorojome pasėlius fungicidais. Todėl rekomenduojame ūkininkams, neturintiems pakankamai lėšų apdoroti laukus fungicidais 2–3 kartus, atidžiai stebėti laukus ir naudoti preparatus pagal poreikį.

Kad priartėtume prie daugumos ūkių sąlygų, bandymų laukeliuose taikome trumpąją sėjomainą, kurioje auginame tik keturis augalus: sojų pupeles, kviečius, saulėgrąžas ir kukurūzus. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad net ir mūsų palyginti skurdžių velėninių dirvožemių saulėgrąžos nealina, nors užauga iki 2 m, o tai, žinoma, yra šiek tiek per daug.

Kalbant apie pasirinkimą tarp arimo ir alternatyvių žemės dirbimo sistemų, mūsų sąlygomis paviršinis žemės dirbimas ekonomiškai pranašesnis – daugiausia dėl degalų taupymo.

Verta paminėti, kad pastaruoju metu populiarėja ne tik saulėgrąžos, bet ir sojų pupelės. Ir čia slypi tam tikras pavojus, nes, remiantis naujausiais tyrimais, šie augalai neatsparūs 40 proc. dažniausiai pasitaikančių ligų. Sėjomainoje juos reikėtų sėti kuo toliau vienus nuo kitų ir, remiantis klasika, įveisti kviečius kaip geriausią saulėgrąžų priešsėlį.

Sėjomaina kaip abėcėlė

Vakarų Ukrainoje yra žemės ūkio įmonių, kurios saulėgrąžas augina daugiau kaip 15 metų. Per šį laiką bandymų ir klaidų metodu galima sukurti saulėgrąžų auginimo strategiją, kuri leistų pasiekti priimtiną rezultatą. Nors niekas neapsaugotas nuo nesėkmių. Tuo ir grindžiamas agroverslas. Ir jei Rivnės srities mokslininkė pabrėžia itin ankstyvų saulėgrąžų hibridų poreikį, Ternopilio srities praktikas renkasi kitą kelią.

Žemės ūkio įmonės „Ničlava“ (Ternopilio srities Čortkivo r.) vadovas Stepan‘as Kotsira (Stepanas Kocira) pasakoja, kad iš 2 400 ha dirbamos žemės saulėgrąžos užima 350 hektarų.

Kodėl Vakarų Ukrainoje saulėgrąžų augintojai renkasi kiek atsargesnį kelią?

„Per pastaruosius 25 metus pasitraukėme 300 km į pietus, – sako Stepan‘as Kotsira. – Esame įsikūrę šiltojoje Podolėje (yra ir šaltoji Podolė). Oro temperatūra jau pasiekė Juodosios jūros zonos lygį. Vis dar iškrenta 600–700 mm kritulių, bet pasikeitė jų pobūdis: iki 2000 m. nepasitaikė, kad 30–50 dienų per pačią vegetaciją neiškristų nė lašo lietaus.

Įmonės „Ničlava“ vadovas Stepan‘as Kotsira 

O dabar taip nutinka kasmet! Pavyzdžiui, liepą iškrito 120 mm kritulių. Tačiau iš jų du kartus per 3 valandas iškrito po 50 mm. Iki 2000 m. tik vieną ar dvi dienas temperatūra pakildavo aukščiau 30 °C, dabar (pavyzdžiui, birželį) tokie karščiai laikosi 10–20 dienų.

Dar yra rinkos ekonomika: auginti verta tai, ko reikia rinkai. O rinkai reikia sojų pupelių, kukurūzų, saulėgrąžų. Saulėgrąžas pradėjau auginti 2008 m. Nebuvo jokio nusivylimo šiais augalais, nors klaidų dariau.

Pirmas dalykas, kurį įsisąmoninau, yra tai, kad norint gauti pelno, reikia rinktis hibridines veisles. Tada pasirinkti tinkamą sėjos datą – ankstyva sėja nepasiteisino:

kai pasėjau gegužės viduryje ir gavau didelį derlių, supratau, kad ankstesnis pasirinkimas - sėti balandžio viduryje, kai dar šalta, buvo klaidingas. Kiekvienas ūkininkas turi eiti savo keliu, įgyti patirties, žinių.

Turime saugoti saulėgrąžų pasėlius nuo kenkėjų ir piktžolių, pasirūpinti trąšomis. Saulėgrąžoms jų nereikia tiek, kiek kviečiams ar rapsams.

Kalbant apie hibridų pasirinkimą, mums reikia vidutinio ankstyvumo arba ankstyvų hibridų (nereikia ultraankstyvųjų!), kad saulėgrąžos dar spėtų tapti priešsėliu kviečiams. Pasiteisino Syngenta HTS Sumiko, ES Belfis („Lidea“) su Clearfield® Plus technologija.“

Yra nelabai sąžiningų ūkininkų, kurie sėja saulėgrąžas po saulėgrąžų, ignoruodami sėjomainą ir nepaisydami sveiko proto, siekdami trumpalaikės naudos. Tokie ūkininkai nesupranta žodžio „perspektyva“.

Vakarų Ukrainoje saulėgrąžų monokultūros problemos dar nėra. Tačiau nereiškia, kad taip bus visada. Vieni kalba, kad gali ištikti žaibiškas dykumėjimas ir Vakarų Ukraina netrukus bus panaši į Egiptą. Kitų nuomone, net ir nerūpestingiausi ūkininkai neaugins saulėgrąžų amžinai vienoje vietoje. Stepan‘as Kotsira apie tai sako: „Sėjomaina yra abėcėlė. Jei jos paisysim, rezultatai bus geri.“

Pietų ir Vakarų Ukrainoje kol kas nesusiduriama su problema, kad saulėgrąžos per dažnai naudojamos sėjomainoje. Tačiau kai (jei) tai taps problema, ji virs reikšmingu klimato kaitos rodikliu ir žemdirbiams teks pagalvoti apie augalų, kurie yra dar labiau atsparesni karščiui ir sausrai nei saulėgrąžos, panaudojimą sėjomainai.