Paryžius / Roma. Pradėtas įgyvendinti trejus metus trunkantis 3,2 mln. eurų vertės projektas „Bulvės amžinai!“. Šia iniciatyva siekiama šviesti visuomenę, akcentuojant tvarius bulvių auginimo ir perdirbimo metodus.

Pagrindiniai projekto „Bulvės amžinai!“ dalyviai – Prancūzijos nacionalinis tarpprofesinis bulvių auginimo komitetas, taip pat Italijos bulvių augintojų sąjunga.

Prancūzija ir Italija kartu užaugina 8 mln. t bulvių – apie 15 proc. visos Europos bulvių produkcijos.

Taigi, į ką būtina atsižvelgti siekiant bulves auginti pagal tvarius metodus? Projekto dalyviai nurodo kelis pagrindinius dalykus.

Daugiau anglies dirvožemyje

Dirvožemio anglies sekvestracija – pagrindinis klimato kaitos švelninimo veiksnys. Bulvių augintojai skatinami sėti dengiamuosius (tarpinius) augalus, aplink laukus auginti gyvatvores ir žydinčių augalų juostas.

Kaip žinome, augalai fotosintezės procese naudoja šviesą, anglies dioksidą ir vandenį. Paskui augaluose esanti anglis lieka dirvožemyje, taip sumažinant CO₂ emisijas ore. Anglies turtingas dirvožemis taip pat sulaiko daugiau vandens ir yra mažiau jautrus erozijai.

Atsparių sausrai ir ligoms bulvių veislių parinkimas

Norėdami prisitaikyti prie klimato kaitos ir tausoti gamtos išteklius, bulvių augintojai turi pasirinkti tokias veisles, kurios iš prigimties būtų atsparios vandens trūkumo stresui ir staigiems temperatūros pokyčiams. Tai leistų sumažinti laistymo trukmę ir tam panaudojimo vandens kiekius.

Kai kurios bulvių veislės taip pat yra atsparios tam tikroms ligoms, todėl galima sumažinti sintetinių fungicidų naudojimą.

Atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas saugyklose

Bulvės yra sezoninis produktas. Ankstyvosios bulvės nuimamos ir greitai suvalgomos, o vėlyvosios saugomos ištisus metus. Bulvės turi būti laikomos optimaliomis sąlygomis dideliuose, vėdinamuose ir šaldomuose sandėliuose, kad nesudygtų, tamsoje, kad gumbai nepažaliuotų.

Pramoninės saugyklos sunaudoja daug energijos. Todėl kai kurie Europos gamintojai jau montuoja fotovoltines plokštes, kad aprūpintų sandėlius pačių pasigaminta elektros energija.

Žydinčių augalų juostos ir gyvatvorės

Laukinės gėlės ir augalai, tokie kaip rugiagėlės, aguonos ar baltieji dobilai, padeda išlaikyti biologinę įvairovę. Pasėti palei bulvių laukų pakraščius, šie augalai skatina naudingųjų entomofaginių vabzdžių (boružių ir kt.) dauginimąsi. Entomofaginiai vabzdžiai kontroliuoja daugelio įprastų bulvių kenkėjų skaičių, todėl sumažėja cheminių insekticidų poreikis.

Gyvatvorių paskirtis – sumažinti vėjo ir vandens sukeltą eroziją. Be to, gyvatvorėse gali vystytis ir gyventi bulvių auginimui naudingas floras ir fauna.

Sliekų populiacijos skatinimas

Užuot palikus pliką dirvą tarp dviejų pasėlių, ūkininkai skatinami auginti tarpinius pasėlius, dažniausiai augalų mišinį, palankų sliekų populiacijai didinti. Sliekai natūraliai aeruoja dirvą, o bulvės tuomet geriau pasisavina maistines medžiagas, tokias, kaip azotas, fosforas ir kalis iš organinių medžiagų, kurias sliekai virškina.

Atliekų perdirbimas

Smarkiai pažeistas, sudygusias ar žaliuojančias bulves reikia perdirbti, o ne išmesti į sąvartyną. Nestandartinės bulvės gali būti naudojamos, pavyzdžiui, kiaulių, karvių ar kitų gyvulių pašarui arba kaip žaliava biodujoms gaminti.

Kovos su švaistymu strategijos apima rekomendacijas, kaip tinkamai laikyti bulves namuose, ir receptus, kaip ruošti patiekalus net iš bulvių lupenų.

Kokybės patikra parduotuvėse

Visi bulvių pramonės dalyviai siekia, kad bulvės, kurias pirkėjai perka parduotuvėse, būtų skanios ir kokybiškos.

Atsižvelgdami į tai, nepriklausomi ekspertai lankysis mažmeninės prekybos vietose, kad įvertintų produkcijos kokybę. Jų užduotis – tikrinti informacijos (privalomas ženklinimas) ir gaminių atitiktį norminiams reikalavimams.

Ekspertai taip pat ims mėginius, kad įvertintų bulvių kokybę ir įsitikintų, kad ji atitinka produkcijos paskirčiai (kepimas keptuvėje, garuose ir pan.). Bus vertinimas gumbų dydis, spalva kepant, patamsėjimas po virimo ir kt.

Šviečiant visuomenę apie tvarią bulvininkystę, bus pasitelkiamos įvairios komunikacijos strategijos, įskaitant ryšius su spauda, ​​žiniasklaidos partnerystę, socialinės žiniasklaidos koordinavimą ir renginius.

Pavyzdžiui, 2024 m. ir 2025 m. Paryžiaus tarptautinėse žemės ūkio parodose bus organizuojami specialūs skyriai, o mažmeninės prekybos vietose Italijoje vyks specialūs bulvėms skirti renginiai.