Vašingtonas. Per 2025 m. JAV ūkių skaičius sumažėjo 15 000 ir dabar jų yra 1,865 mln., skelbiama naujausioje JAV Žemės ūkio departamento (USDA) ataskaitoje „Farms and Land in Farms“. Tai dar vienas ilgalaikės ūkių mažėjimo tendencijos etapas.

Analitikai atkreipia dėmesį, kad ūkių bankrotų skaičius augo, o sektoriaus ekonominė aplinka yra sudėtinga. Pokyčiai JAV ūkių struktūroje rodo, jog gamyba vis labiau koncentruojasi į didesnių ir finansiškai stipresnių ūkių rankas.

Mažėjimas – beveik visose valstijose

Didžiausias ūkių skaičiaus kritimas užfiksuotas Teksaso valstijoje, kuri pernai neteko 2 000 ūkių. Nepaisant to, Teksasas išlieka daugiausia ūkių turinčia valstija – jų čia yra apie 229 tūkst. Nė vienoje valstijoje neužfiksuota augimo, nors kai kuriose skaičiai liko stabilūs.

Vidurio Vakaruose situacija išlieka sudėtinga: Ilinojuje iš gamybos pasitraukė 400 ūkių (jų skaičius sumažėjo iki 69 600), Ajovoje – 500 (iki 86 200), Indianoje – 500 (iki 51 500), Nebraskoje – 200 (iki 44 100), Minesotoje – 1 300 (iki 64 000).

Šie skaičiai rodo šeimos ūkių mažėjimo tendenciją regione, kuris tradiciškai laikomas JAV augalininkystės ir gyvulininkystės centru.

Spaudimas mažesniems ūkiams

USDA duomenimis, sumažėjo visų ekonominių kategorijų ūkių, išskyrus tuos, kurių metinės pajamos viršija 1 mln. JAV dolerių – šioje grupėje užfiksuotas nedidelis (50 ūkių) augimas. Didžiausias kritimas (–8 000) teko smulkiausiųjų ūkių (kurių metiniai pardavimai siekia 1 000–9 999 dolerių) grupei.

Bendras ūkių valdomas žemės plotas 2025 m. sudarė 873,95 mln. akrų (353,68 mln. ha) – tai 0,3 proc. mažiau nei 2024 m. Žemės ūkio paskirties žemė ir toliau patiria spaudimą dėl urbanizacijos, mažos arba neigiamos grąžos iš ploto vieneto, ypač sudėtingos situacijos kaupiamųjų augalų sektoriuje.

Pieno sektorius: mažiau ūkių, bet ne pieno

Vidurio Vakaruose ryškus pieno ūkių mažėjimas. Viskonsine – vienoje svarbiausių JAV pieno gamybos valstijų – 2026 m. pradžioje buvo apie 5 100 licencijuotų pieninių bandų. Tai kiek daugiau nei pusė prieš dešimtmetį veikusių ūkių ir vos trečdalis prieš du dešimtmečius registruotų ūkių.

Tačiau mažėjantis ūkių skaičius nereiškia mažesnės gamybos. Melžiamų karvių skaičius išlieka panašus kaip prieš 20 metų, o pieno gamyba šiek tiek padidėjo.

Pasitraukimą iš rinkos skatina didelės sąnaudos ir mažėjantis smulkių bei vidutinių ūkių pelningumas, prisideda ūkininkų senėjimo veiksnys.

Recesija ir pasitikėjimo krizė

Anot interneto šaltinio „AgWeb“, 2026 m. JAV žemės ūkis, ypač augalininkystės sektorius, išgyvena recesiją. Tačiau dar didesnė problema – pasitikėjimo krizė.

Didelės sąnaudos, žemos produkcijos kainos, politikos neapibrėžtumas ir mažėjantis pasitikėjimas rinkos duomenimis verčia ūkininkus koncentruotis ne į plėtrą, o į išlikimą.

Ekonomistai prognozuoja, kad ši aplinka dar labiau spartins konsolidaciją: 72 proc. jų mano, kad žemos kainos ir didelės išlaidos iš rinkos išstums silpnesnius ūkius, o 80 proc. mažmeninės prekybos atstovų tikisi didesnės koncentracijos visoje tiekimo grandinėje.

Ilgalaikė kryptis – mažiau ūkių, didesnės struktūros

Nuo 2018 m. JAV stebima nuosekli ūkių skaičiaus mažėjimo tendencija, kartu didėjant vidutiniam ūkio dydžiui. Nors bendras žemės ūkio produktyvumas išlieka aukštas, struktūriniai pokyčiai rodo, kad šeimos ir smulkūs ūkiai patiria didžiausią spaudimą.

Jei dabartinės ekonominės sąlygos nesikeis, tikėtina, kad JAV žemės ūkis ir toliau judės didesnės kapitalo koncentracijos, mažesnio ūkių skaičiaus ir augančios gamybos masto ekonomijos svarbos keliu.

Tai signalas ir kitų šalių žemės ūkio sektoriams, kad globalūs kainų, sąnaudų ir finansavimo iššūkiai gali dar labiau paspartinti struktūrinius pokyčius visame pasaulyje.