Sadat al Hindija (Irakas). Irako žuvininkystės ūkių savininkai į pietus nuo Badgdado nustėro radę tūkstančius nugaišusių karpių, plūduriuojančių aptvaruose arba išmestų į Eufrato upės krantus.

Po vienu dideliu gelžbetoniniu tiltu penktadienį matėsi negyvų žuvų krūvos, kelios automobilių padangos ir plastikiniai maišai. Nugaišę karpiai taip pat dengė vandens paviršių gilesnėse vietose. Jie pritraukė pulkus paukščių, besigardžiuojančių lengvai prieinamu lesalu.

Žuvininkystės ūkiuose Sadat al Hindijos mieste Babilio provincijoje, maždaug už 80 km į pietus nuo Bagdado, taip pat plūduriavo daugybė negyvų karpių.

Nevilties apimtas ūkininkas Huseinas Faradas (Hussein Faraj) rinko aptvare nugaišusias žuvis į raudoną plastikinę dėžę ir sakė bijantis, kad jos buvo apnuodytos. „Kai kurie sako, kad tai liga, o kiti – kad kalti chemikalai, – sakė H. Faradas. – Laukiame vyriausybės sprendimo arba vandens mėginių tyrimo rezultatų. Bijome, kad per ateinančias dienomis vandeniu galime apsinuodyti mes patys.“

Didelė vandens tarša šiemet jau skaudžiai smogė Irakui: pietiniame Basros mieste vasarą buvo hospitalizuota apie 100 tūkst. apsinuodijusių žmonių. To regiono ūkininkų augintos žuvys irgi masiškai gaišo.

Sadat al Hindijoje susirūpinę ūkininkai tinklais traukė žuvis iš aptvarų ir tikrino jų žiaunas, ieškodami užuominų, kas galėjo nulemti šį masinį kritimą. „Ši liga yra mįslė. Ji nevaldoma“, – sakė miesto žemės ūkio departamento vadovas Džafaras Jasinas (Jaafar Yassin).

„Nugaišo apie 90 proc. ūkininkų augintų žuvų“, – sakė jis AFP. Šie nuostoliai kursto žuvų augintojų pyktį.

„Turiu 28 aptvarus ir juose laikau 50 tūkst. žuvų. Savo nuostolius dėl šios ligos vertinu 70 tūkst. eurų (80 tūkst. JAV dolerių)“, – skundėsi ūkininkas Huseinas Huseinis (Husseinas al Husseini).

Jo kolega Anasas Nuhadas skaičiuodamas savo nuostolius mostagavo rankomis, o vyro balse buvo juntama panika. „Šiuose tvenkiniuose auginau 70 tūkst. žuvų – visos jos nugaišusios“, – sakė A. Nuhadas, stovėdamas šalia negyvomis žuvimis padengto tvenkinio.

„Kur nuo šiol turėčiau gauti žuvies? Visi valgo žuvį. Daugybė žmonių, daugybė šeimų gyvena iš šios pramonės“, – aiškino jis. Kaip rodo 2016 metų Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) statistika, Irakas per metus užaugina 29 tūkst. tonų žuvies. Šalies nacionalinis delikatesas yra masgufas – ant ugnies keptas karpis, pagardintas padažu iš svogūnų, pomidorų ir prieskonių.

Irako sveikatos apsaugos ministerija penktadienį teigė Babilio provincijoje paėmusi vandens ir kritusių žuvų mėginių, bet tyrimai dar vykdomi. „Kol kas niekas iš valgiusių žuvį nesusirgo“, – sakė ministerijos atstovas Seif Badras (Seif al Badras).

„Mūsų sveikatos stebėsenos grupės atidžiai stebi prekiautojus žuvimi vietos turguje“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad prieš mėginančius prekiauti kritusiais karpiais bus imtasi priemonių. Babilio veterinarijos ligoninės vadovas Jahja Meris (Yahya Merhi) sakė, kad tyrimų rezultatai paaiškės po dviejų dienų. Tačiau kol kas ši rykštė atrodo plintanti.

Maždaug už 80 km į pietų nuo Babilio buvo rasta daugiau negyvų karpių, plūduriuojančių šalia Eurfrato įrengtuose tvenkiniuose. Regiono žemės ūkio vadovas Safa Džunaibis (Safaa al Junaibi) sakė, kad masinį žuvų gaišima paskatino pernelyg didelis jų tankis. Jis aiškino AFP, kad tokiomis sąlygomis bakterinės ligos plinta žaibiškai.

„Viename žuvininkystės ūkyje liga pražudė 56 tūkst. žuvų – apie 120 tonų. Šie nuostoliai sudaro iki 300 mln. Irako dinarų (2,2 mln. eurų)“, – sakė Safa Džunaibis.

AFP-BNS inf.