Jelgava. Latvis Juris Laveniekas (Juris Lavenieks), „Valneri" ūkio savininkas, šiandien jaučiasi taip tvirtai, jog esant reikalui galėtų skolinti pinigų kitiems ūkininkams. Prieš 25 metus pradėjęs kurti ūkį, jis nuolat susidurdavo su apyvartinių lėšų stygiumi ir ne kartą skolinosi lėšų iš draugų.

Jaunas vyras buvo baigęs Rygos technikos universitetą ir kaip tik tada prasidėjo žemės grąžinimas, tad diplomuotas inžinierius nusprendė ūkininkauti. 1992-aisiais atgavęs 17 ha senelių žemės ir padirbėjęs gamykloje, Juris uždirbo pirmajam traktoriui T40 (beje, šis traktorius iki šiol puikiai dirba ūkyje).

Pirmi metai buvo sunkūs, nes trūko ir technikos, ir patirties, tačiau J. Laveniekas atkakliai po truputį lipdė ūkį. Kad pajėgtų išgyventi, augino ir karvių, ir kiaulių. „Iki įstojimo į ES buvo labai sunku, ypač su grūdų realizacija. Atiduodavome grūdus, o paskui metus laukdavome pinigų, nuolat trūko apyvartinių lėšų. Kai atėjo ES subsidijos, programos, projektai, viskas pradėjo sparčiau judėti į priekį", - iš dabarties pozicijų nueitą kelią vertina Juris. Dabar jis dirba 1000 ha, iš jų 500 ha yra nuosavi.

„Mano draugai dirbdavo kitose sferose, jie atvažiuodavo pas mane į svečius, o aš visas toks purvinas, tepaluotas. Sakydavo man: kiek čia gali kankintis, geriau važiuojame padirbėti į užsienį. Bet aš nuo žemės niekur nesitraukiau. Nuolat skolindavausi iš bičiulių pinigų, nes vis pritrūkdavo apyvartinių lėšų. O dabar viskas pasikeitė - jau jie pas mane atvažiuoja ir prašo paskolinti. Bet to reikėjo laukti daugiau negu 20 metų", - pasakoja Juris.

Ne vienus metus ūkininkavimas buvo primityvus, o derliai nė iš tolo negalėjo prilygti dabartiniams. Juris NPK trąšas pradėjo naudoti tik 2000 metais. Sako, tik tada galėjo sau leisti įsigyti trąšų. O iki tol pagrindinė agrotechnikos priemonė buvo sėjomaina, ketvirtadalį žemės palikdavo pūdymuoti.

„Kol nepradėjau naudoti mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų, kuldavau maždaug po 3 t/ha kviečių. Mama, daug metų dirbusi kolūkio agronome, sakydavo, kad tai geri rezultatai, nes kolūkio laikais derliaus vidurkis vargiai pasiekdavo 2,5 t/ha", - pasakoja žemdirbys.

Pirmas jo užsieninis traktorius buvo įsigytas 1998 m. - Case MX135. „Traktoriui pirkti ėmiau kreditą. Uošvė priekaištavo, kad vietoj to traktoriaus geriau būčiau tris Belarus nusipirkęs. Bet aš nesigailiu - Case dirbo labai gerai ir vėliau jį už gerą kainą pardaviau pirkėjams iš Ukrainos", - prisimena Juris.

Pasinaudodamas SAPARD parama bei netrukus prasidėjusiais investiciniais projektais, žemdirbys įsigijo daug užsieninės žemės ūkio technikos. Tarkime, derliui nuimti turi net 3 Claas Lexion kombainus. Net būdamas didelio ūkio šeimininkas, Juris ir pats sėda prie technikos vairo. „Man patinka dirbti kombainu ir purkštuvu. Įdomu stabėti patį darbo procesą, žinoti visas subtilybes, tada ir iš darbuotojų žinai ko pareikalauti", - paaiškina ūkininkas.

Ūkio „Valneri" savininkas Juris Lavenieks dirba 1000 ha žemės, iš kurios pusė yra nuosava

Ūkyje dabar auginami žieminiai kviečiai ir rapsai, taip pat ankštiniai augalai. Šie metai buvo labai derlingi, pavyzdžiui, kviečių kūlė 8-9 t/ha. „Tokio derliaus kaip šiemet per pastaruosius penkerius metus tikrai nebuvo", - patikina ūkininkas. Dėl grūdų pardavimo problemų nekyla - aplink Jelgavą bazuojasi pagrindinės šalies agroverslo įmonės, nes čia pačios geriausios Latvijos žemės, stipriausi ūkiai.

Nors Juris pripažįsta, kad europinė parama jo ūkiui padėjo atsitiesti, tačiau dabartinėje agropolitikoje jis mato daug kritikuotinų dalykų. „Toks jausmas, kad ES nori, kad mes kuo mažiau dirbtume žemę, kad iš augintojų taptume vartotojais. Štai kad ir cheminių apsaugos produktų draudimas žalinimui auginamose pupose ir žirniuose nuo kitų metų. Reikia siekti, kad bent penkerius metus į priekį žinotume, ką bus galima, o ko negalima auginti", - greitai besikeičiančiais potvarkiais piktinasi ūkininkas.

Jį erzina ir nelygybė tiesioginių išmokų sistemoje: „Senosios Europos Sąjungos šalys gauna daug didesnes subsidijas. Jei mes tokias gautume, nereikėtų nė paramos technikai, patys nusipirktume viską, ko reikia".

Kiek Jelgavos apylinkėse kainuoja žemės nuoma? Jurio teigimu, jis vidutiniškai moka 150 eurų/ha. Tačiau atsiranda turtingų investuotojų iš Rygos, kurie pasirengę mokėti net po 250 eurų/ha nuomos mokestį. Jie aktyviai deda skelbimus, vilioja žemės savininkus, ir taip jaukia nusistovėjusią rinką. Ūkininko manymu, tiek daug mokėti už žemės nuomą ekonomiškai yra nelogiška. Pasitaikius progai jis žemę perka. Pastarąjį kartą pirkdamas žemę jis mokėjo po 8000 eurų už hektarą.

Juris patenkintas, kad abu jo sūnūs nori dirbti ūkyje. „Vienas sūnus baigė Žemės ūkio universitetą ir jau dirba ūkyje mechaniku, o kitas mokosi trečiame kurse - būsimas agronomas. Dukra mokosi 10 klasėje, dar nežinau, kokiu keliu ji norės sukti. Kažin, ar mums visiems užteks 1000 ha? Aš skaičiuoju, kad normaliai pragyventi vienai šeimai reikia 1000 ha, o jei sūnūs norės kurti atskirus ūkius, turėsime plėstis", - svarsto Juris.

Jis paaiškina, kad žemės ūkio įmonė nuosavybės teise Latvijoje maksimaliai gali valdyti 2000 ha. „Fizinis asmuo, įsigijęs nuosavybėn daugiau kaip 10 ha, privalo registruotis juridiniu asmeniu - steigti įmonę", - paaiškina Juris.

Penkerius metus jis priklausė kooperatyvui „Latraps". Pasak ūkininko, iš pradžių viskas buvo labai gerai, o paskui prasidėjo įvairios paslaptys, todėl narystės jis atsisakė. Juris Laveniekas aktyviai dalyvauja politinėje ir visuomeninėje veikloje, jis išrinktas į Jelgavos rajono savivaldybės tarybą.

„Ir ateityje norėčiau tęsti ūkininkavimą, man patinka šis darbas. Tik norėtųsi didesnio stabilumo", - baigia pokalbį Jelgavos rajono ūkininkas, ūkio „Valneri" savininkas Juris Lavenieks.

MŪ inf.