Varšuva. Niūriausias šių metų ekonomikos scenarijus numato pasaulinį maisto deficitą, kurį sukels visuotinis klimato atšilimas. Ar tokiomis aplinkybėmis Rusija panaudos grūdus kaip politinį svertą?

Lenkijoje leidžiamo leidinio „Do Rzeczy“ apžvalgininkas Marekas Budzišas įsitikinęs, kad Rusija pasinaudos šia galimybe. Jei pasaulyje prasidės maisto krizė, o amerikiečiai nuspręs neparduoti savo grūdų atsargų, atsilaisvinusią vietą užims Rusija.

Anot agentūros „Bloomberg“ analitikų, dėl El Ninjo reiškinio (vandens temperatūros kilimo reiškinys Ramiojo vandenyno pusiaujo dalyje), 2019-ieji taps šilčiausiais pastarųjų dešimtmečių metais. Šio atšilimo pasekmės gali būti katastrofiškos pasaulio žemės ūkiui. Didžiausių nuostolių dėl sausros patirs trys pagrindiniai pasaulio maisto centrai: Australija, Brazilija ir Pietryčių Azija.

Didieji eksportuotojai pagamins mažiau produkcijos, todėl pasaulio rinkose sumažės pasiūla. Nors Pietryčių Azijos žemės ūkis orientuotas auginti ryžius, jų derlius sumažės dėl nereguliarių kritulių. Todėl maisto paklausa pasaulyje gali išaugti, o eksportuotojai bus nepajėgūs jos patenkinti. Kainos augs, o tose valstybėse, kurios dėl ekonominių priežasčių negali sau leisti didinti pirkimų apimčių, prasidės badas.

Maisto rinkoje vyksiantys įvykiai sukels politinių pasekmių. Viena iš jų – pasaulio jėgų balanso pokyčiai, tuo labiau, kad, kaip prognozuoja „Bloomberg“, du pagrindiniai žemės ūkio gamybos centrai nukentės mažiau nei kiti. Tai JAV ir Kanada, o taip pat Juodosios jūros regionas, t. y. Rusija ir Ukraina. Ar pavyks įveikti pasaulinę krizę ir kokiu būdu tai atsitiks, priklausys nuo šių šalių politikos.

Atsižvelgiant į būsimus Rusijos parlamento rinkimus ir valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ reitingų smukimą, prezidentas Putinas gali nuspręsti, kad rusai neatlaikys dar vieno diržų susiveržimo, todėl pakartos 2010 m. manevrą – laikinai uždraus eksportuoti grūdus.

Tuo pačiu, bijodamas, kad aukštos kainos pasaulio rinkose sustiprins naujojo Ukrainos prezidento pozicijas rinkimų į Ukrainos parlamentą išvakarėse, jis destabilizuos padėtį Donbase ir įtikinės Turkiją blokuoti laivų, gabenančių ukrainietiškus grūdus, tranzitą. Šiame kontekste Rusijos veiksmai Azovo jūroje atrodo visiškai suprantami ir atitinka Kremliaus strategiją (ypač atsižvelgiant į tai, kad didelę grūdų dalį rusai eksportuoja iš šio regiono uostų).

Viskas prasideda Filipinuose

Didėsiančios maisto kainos ir ryžių eksporto pajamų sumažėjimas pirmiausia sukels neramumus Filipinuose, vėliau jie plis į Malaiziją ir Mianmarą. Tačiau didžioji katastrofa gali ištikti Rytų Afrikos šalis. Badas sukels naują migracijos bangą, tačiau šį kartą žmonės veršis į Europą ne dėl geresnių gyvenimo sąlygas, bet norėdami išvengti mirties.

Sunkiausia situacija gali susidaryti Egipte, kuris yra didžiausias pasaulyje grūdų importuotojas. Jei kainos pakils, Egipto vyriausybė negalės subsidijuoti duonos ir bus priversta liberalizuoti kainas. Tai gali sukelti neramumus ir situacijos destabilizavimą šioje šalyje, kuri vaidina pagrindinį vaidmenį išlaikant jėgų pusiausvyrą Artimuosiuose Rytuose, t. y. įmanoma, jog pasikartos 2011-ųjų „arabų pavasario“ įvykiai.

Jei Jungtinės Valstijos neatvers savo grūdų saugyklų (iš dabartinio Baltųjų rūmų gyventojo visko galima tikėtis), nauji žaidėjai, įskaitant Rusiją, įgis manevro laisvę. Nepaisant to, ar šios prognozės yra patikimos, ar primena šiurpes, akivaizdu, kad artimiausioje ateityje maistas gali tapti viena iš politinės įtakos ir spaudimo priemonių, kuri įgis geostrateginę vertę.

Rusijos kaina

Rusijos vadovybė kaskart pabrėžia, kad pagrindinis pastarojo meto Maskvos pasiekimas – šalies aprūpinimas maistu. Siekdamas didinti vidaus gamybą, Kremlius įvedė Vakarų maisto embargą, o dabar, praėjus ketveriems metams nuo priešpriešinių sankcijų, neslepia, kad jo politika buvo sėkminga. Rusiškų prekių dalis lentynose padidėjo nuo 60 iki 80 proc., tuo pačiu Rusija tapo didžiausia pasaulyje grūdų eksportuotoja.

Kaina, kurią Rusijai teko sumokėti už embargą, nebuvo didelė. Anot AKRA agentūros ekspertų, Rusijos ekonomikai tai kainavo 0,2 procentinio punkto augimo. Tačiau kur kas stipriau embargas paveikė infliaciją. 2018 m. pradžioje Rusijos centrinis bankas prognozavo, kad infliacija sieks 2,8 proc., bet dabar teigiama, kad ji sudarys 4,2 proc. Tai neleidžia centriniam bankui švelninti pinigų politikos.

Rusai pradėjo išleisti daugiau pinigų pabrangusiam maistui. Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos analitikų, maisto kainos Rusijoje paprastai yra 10 proc. didesnės už kainas pasaulio rinkose.

Poveikis Artimiesiems Rytams

Tačiau Rusijos vadovybė neketina keisti savo planų ir tikisi, kad per ateinančius penkerius metus smarkiai išaugs žemės ūkio eksporto apimtis (nuo 20 iki 45 mlrd. JAV dolerių).

Vykdydamas „Maisto saugumo“ programą, Rusijos žemės ūkis persiorientavo į grūdų gamybą. Prie to labai prisidėjo vyriausybės subsidijos produktų transportavimui ir saugojimui, taip pat eksporto rėmimas. Dėl to Rusijoje (daugiausia pietuose) atsirado keliolika stambių grūdininkystės ūkių (mažiausias iš jų dirba 300 tūkst. ha). Padedant valdžiai, stambieji Rusijos agrokoncernai auga ir augs toliau.

Praeitų metų pabaigoje Rusijoje paskelbta apie planuojamus esminius Žemės kodekso pakeitimus. Viena vertus, jie gali leisti išspręsti su žemės nuosavybe susijusius klausimus, tačiau, kita vertus, plėstis stambiesiems ūkiams ir išstumti smulkiuosius ūkininkus. Didieji žemvaldžiai turės galimybę sukoncentruoti visas žemės ūkio sektoriui skiriamas vyriausybės subsidijas, taip pat gaminti didžiulius grūdų kiekius, kurių perviršį galima bus eksportuoti.

Jau praėjusiais metais įtakingas Rusijos politikos ir verslo forumas – Valdajaus klubas – apibūdino pagrindinius Rusijos politikos aspektus Artimuosiuose Rytuose ir prognozavo, kad Maskva galės padidinti savo įtaką regione, išnaudodama ne tik karinį dalyvavimą ir naftos bei dujų gavybą, bet ir didelio kiekio pigių grūdų eksportą, kaip įrankį pritraukti sąjungininkus į savo pusę ir daryti jiems spaudimą.

Pirmi žingsniai šia kryptimi jau žengti. Egiptas tapo didžiausiu rusiškų grūdų importuotoju. Venesuelos prezidento vizito į Maskvą metu kalbėta apie tai, kad rusai „kaip humanitarinę pagalbą“ suteiks šaliai didelį kiekį kviečių. Taigi „maisto saugumo“ politika, kurią Maskva vykdo nuo 2014 m., skirta ne tam, kad rusai gerai maitintųsi ir galėtų pirkti maistą prieinamomis kainomis, o tam, kad Kremlius gautų dar vieną įrankį, leidžiantį didinti Rusijos geopolitinę reikšmę. Todėl leidinio „Do Rzeczy“ apžvalgininkas Marekas Budzišas pradžioje cituotas „Bloomberg“ agentūros prognozes siūlo koreguoti: jei pasaulyje prasidės maisto krizė, o amerikiečiai nenorės parduoti savo atsargų, Rusija užims atsilaisvinusią vietą, naudodama savo naują svertą - grūdus.

MŪ inf.