Briuselis. Nepaisant gerų pavasario orų, žieminių javų pasėliai daugumoje Europos Sąjungos šalių yra vidutinės būklės, pranešė ES pasėlių stebėjimo tarnyba MARS.

„Nuo rudens didelėje dalyje Vakarų, Šiaurės ir Rytų Europos buvo pernelyg drėgna, tai neigiamai paveikė žiemkenčių sėją, dygimą ir vystymąsi“, – rašoma mėnesinėje MARS ataskaitoje.

Šiaurės ir Rytų Europoje stiprūs šalčiai padarė papildomos žalos pasėliams. Šiaurėje labiausiai paveiktus laukus tikimasi persėti vasariniais augalais. Šaltesnė nei įprasta žiema buvo Skandinavijoje, Estijoje.

Pavyzdžiui, Švedijoje šį sezoną žieminių kviečių vidutinis derlingumas prognozuojamas 3 proc. mažesnis negu 5 metų vidurkis – 6,47 t/ha.

Nuolatinės sausros neigiamai paveikė derliaus potencialą keliuose pietiniuose regionuose. Dėl užmirkusių laukų ir dažno lietaus susidarė sudėtingos sąlygos pasėti vasarojų Prancūzijoje, kuri yra didžiausia ES grūdų augintoja, teigiama pranešime.

Prancūzijoje kviečių derlingumas, numatoma, šį sezoną sumažės 4 proc., palyginti su pernykščiu, ir 3 proc., palyginti su 5 metų vidurkiu, ir sieks tik 7,08 t/ha.

Sicilijoje dėl sausros žiemą žiemkenčių pasėlių biomasė maža.

Rytinėje Rumunijoje ir rytinėje Bulgarijoje žieminiai pasėliai kenčia dėl lietaus trūkumo, kuris daugiausia paveikė žieminius rapsus, o lūkesčiai, kad derliaus potencialas atsistatys, yra minimalūs, praneša MARS.

Pirmosiose 2024 m. derliaus prognozėse, daugiausia remiantis istorinėmis tendencijomis, MARS numato, kad vidutinis paprastųjų kviečių derlingumas ES bus 5,91 t iš hektaro, t. y. 2 proc. didesnis  nei 2023 m., tačiau penkerių metų vidurkį jis viršytų tik 1 proc.

Kietųjų kviečių derlingumas prognozuojamas 5 proc. didesnis nei pernai, iki 3,44 t/ha, tačiau ir tokiu atveju jis neviršys 5 metų vidurkio.

MARS duomenimis, Lietuvoje kviečių vidutinis derlingumas šį sezoną gali būti 4,62 t/ha, tai būtų 3 proc. mažesnis negu pernai ir 2 proc. mažesnis negu 5 metų vidurkis. Latvijoje kviečių derlingumas numatomas 4,63 t/ha, 14 proc. didesnis už pernykštį, bet 1 proc. mažesnis už 5 metų vidurkį. Estijoje kviečių derlingumas prognozuojamas toks pat, kaip Latvijoje, jis būtų 16 proc. didesnis negu estai gavo pernai ir 1 proc. viršytų 5 metų vidurkį.

Lenkijoje, kaip skaičiuoja MARS ekspertai, kviečių derlingumas sieks 5,27 t/ha, o tai būtų 2 proc. mažiau negu pernai, bet 3 proc. daugiau negu 5 metų vidurkis.

Žieminių miežių vidutinis derlingumas, palyginti su istoriniu 5 metų vidurkiu, ES turėtų sumažėti 2 proc., iki 5,95 t/ha.

MARS prognozuoja, kad rapsų vidutinis derlingumas ES šiemet padidės 2 proc., iki 3,25 t/ha.