Kaunas. Nacionalinis krizių valdymo centras valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl sausros neskelbia. Kaip į sausros padarinius reaguoja kitos Europos šalys?

Latvijos žemės ūkio ministras Didzis Šmits‘as (Didzis Šmitas) Latvijos radijui teigė, kad šalis artėja prie ekstremalios situacijos dėl sausros paskelbimo. Sprendimas bus priimtas po Joninių dar kartą įvertinus situaciją.

Ministras taip pat pabrėžė, kad Latvijos ūkininkai gali tikėtis paramos ne tik iš Europos Sąjungos, bet ir iš valstybės biudžeto. „Deja, mes nebetoli nuo ekstremalios situacijos paskelbimo žemės ūkyje. <...> Reikės pagalbos tiek iš valdžios, tiek ir iš Europos", - pažymėjo jis.

Pagal dabartinę prognozę, grūdų derlius gali būti 30-50 proc. mažesnis nei prognozuota, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Daugelyje Lenkijos regionų padėtis yra sudėtinga. Dėl vandens trūkumo vietos valdžia riboja vandens naudojimą. Palenkės vaivadijos Supraslio valsčiuje draudžiama laistyti daržus ir pildyti baseinus nuo 6 iki 22 val., skelbia „TVN Meteo“. Nors kol kas vanduo teka iš čiaupo, tačiau kartais jo tiekimas sutrinka.

Ypač sunku šalies ūkininkams. Ūkinė sausra nuo balandžio 11 iki birželio 10 d. užregistruota keturiolikoje iš 16 vaivadijų. Labiausiai vandens trūksta Pomeranijoje, Mozūruose ir Kujavijoje, praneša Lenkijos žemės mokslų ir augalininkystės institutas.

Lenkijoje pradėta ieškoti ilgalaikių sprendimų kovojant su sausros sukeltu vandens trūkumu. Vienas tokių – vandens telkinių papildymas gruntu siekiant užkirsti kelią druskos įsiskverbimui. Kiti sprendimai – vamzdynų remontas, išvalyto nuotekų vandens naudojimas bei druskingo vandens gėlinimas.

Vokietijoje daržovės ir grūdai pradėti skinti anksčiau, taip išsaugant juos nuo išdžiūvimo. Portalas „taz.de“ praneša, kad Berlyne svarstoma riboti geriamojo vandens naudojimą. Diskutuojama dėl naujų sprendimų žemės ūkyje, pavyzdžiui, paskleisti dirvos paviršiuje durpių ir mėšlo mišinį, kuris apsaugotų dirvožemį nuo išdžiūvimo; įrengti laukuose griovius, kurie padėtų surinkti ir sulaikyti lietaus vandenį, o vėliau lėtai paskirstyti po visą lauką. Toks projektas šiuo metu yra įgyvendinimas viename Šveicarijos ūkyje.

Vakarų Europoje sausros taip pat kelia iššūkius. Prancūzijoje susiduriant su trumpalaikiu ir ilgalaikiu vandens išteklių trūkumu Vyriausybė padidino vandens agentūrų finansavimą. Šios lėšos skiriamos paremti vietos valdžios institucijas finansuojant tyrimus ir geriamojo vandens tinklų pertvarką.

Numatytos priemonės skirtos išsaugoti vandens išteklius ir užtikrinti tinkamą geriamojo vandens, žemės ūkio ir energijos gamybos valdymą, praneša naujienų portalas „Le Vif“. Labiausiai sausros paveiktose teritorijose vandenį naudoti leidžiama tik būtiniausioms reikmėms.

Jungtinės Karalystės žiniasklaida („The Guardian“ ir „PreventionWeb“) sausrą vadina naująja pandemija. Jungtinė Karalystė paskelbė rekomendacijas ir veiksmų planą gyventojams bei ūkininkams – leidžiama naudoti natūralių šaltinių geriamąjį vandenį be licencijų, jei tai neviršija 20 000 litrų. Planas taip pat numato vandens laistymo sistemų įrengimą, paramos galimybę nukentėjusiems ūkiams.

Airijoje nuotaikos kiek ramesnės, kadangi prognozuojamas ilgalaikis lietus.

Pietų Europoje situacija yra kiek rimtesnė. Italijos ekologijos portalo „Rinnovabili“ duomenimis, šių metų sausra gali sukelti daugiau iššūkių nei pernykštė.

Ispanija šiuo metu yra bene labiausiai sausros paveikta Europos šalis. Kaip skelbia „The Associated Press“, dar kovo mėnesį Ispanijos vyriausybė patvirtino priemones, kurių vertė viršija 2 mlrd. eurų, siekdama sumažinti ilgalaikės sausros poveikį šalies žemės ūkio sektoriui.

Kroatijos faktų tikrinimo portalas „Faktograf“ skelbia, kad šiuo metu nėra aiškių sausros krizės valdymo planų, nepaisant to, kad sausra sukėlė beveik 30 proc. visų ekstremalių oro sąlygų.

Rumunijos žiniasklaidos priemonė „Știrile ProTV“ praneša, jog ūkininkai vis dar laukia valstybės paramos už praėjusiais metais per sausrą prarastą derlių.