Ryga/Briuselis, liepos 9 d. Latvijos ir Vokietijos verslininkai atsisakė planuotų investicijų į Liepojos bioetanolio gamyklos statybą. Europos Sąjungoje mažėja etanolio gamyba, Bendrijai siūloma peržiūrėti biodegalų gamybos plėtros planą.

Latvijos kompanija „Arents un partneri“ kartu su Vokietijos kompanijomis „Gea Wieggand“ ir „Verbio“ ketino investuoti į gamyklos statybą Liepojos laisvojoje ekonominėje zonoje apie 50 mln. eurų. Gamykloje turėjo būti gaminamas bioetanolis – benzino ir spirito mišinys, skirtas automobilių varikliams. Tačiau susipažinę su verslo planu, investuotojai pareiškė, kad investicijų atsiperkamumas miglotas, o pelno perspektyvos nepatrauklios, todėl sumanymo atsisakė.

Latvijoje veikia keletas nedidelių biodyzelino ir bioetanolio gamyklų. Šiemet Ventspilyje numatyta atidaryti biodyzelino gamyklą „Bio-Venta“ , kurios gamybiniais pajėgumai sudaro 100 tūkst. tonų degalų per metus.

Praėjusių metų statistika rodo, kad bendroji ES etanolio gamyba auga, tačiau augimo tempai lėtėja. Europos Sąjungoje 2007 m. pagaminta 1,77 mlrd. litrų etanolio, arba 11 proc. daugiau negu 2006 m. Per pastaruosius dvejus metus gamybos augimas sudarė 70 proc. Tačiau žaliavos brangimas sustabdė augimo tempus, padidėjo etanolio importas iš Brazilijos. Septyniose iš 13 ES šalių, kuriose gaminamas etanolis, jo gamyba 2007 m. sumažėjo, praneša „Agra Europe“.

Prancūzijoje etanolio gamyba 2007 m. išaugo 97 proc. ir pasiekė 578 mln. litrų. Ši šalis tapo stambiausia ES etanolio gamintoja. Vokietijoje gamyba sumažėjo 9 proc. (iki 394 mln. litrų), todėl ji užleido lyderės pozicijas. Didžiausias etanolio gamybos nuosmukis pernai užfiksuotas Švedijoje – etanolio pagaminta 70 mln. litrų, t. y. perpus mažiau negu 2006 m. Praėjusiais metais prie etanolio gamintojų prisijungė Slovakija ir Didžioji Britanija.

ES strateginiuose dokumentuose numatyta, kad iki 2020 metų biodegalai turi sudaryti apie 10 proc. visų degalų. Tačiau šį pusmetį ES pirmininkauti pradėjusi Prancūzija pareiškė, kad šį terminą reikėtų nukelti, o gal net visai jo atsisakyti.

Prancūzijos valstybės sekretorė, atsakingą už aplinkosaugą, Natali Kosciuško-Moris (Nathalie Kosciusko-Morizet) pareiškė, kad reikėtų gerai išstudijuoti socialinius ir gamtinius kriterijus, o tik po to nustatyti, kokią dalį degalų turėtų sudaryti biodegalai.

Tokios nuomonės laikosi ir kitos ES narės – Italija ir Didžioji Britanija. ES aplinkos komisaras Stavras Dimas (Stavros Dimas) ir Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) generalinis sekretorius Žakas Diufas (Jacques Diouf) taip pat kritikuoja biodegalų naudojimo plėtros politiką.

Skeptikai savo poziciją grindžia tuo, kad didėjanti biodegalų paklausa išsivysčiusiose šalyse daro žalą aplinkai – siekiant padidinti žemės ūkio naudmenų plotus biodegalų žaliavoms, naikinami miškai. Antra, tai skatina žemės ūkio produkcijos brangimą.