Talinas. Estijoje atlikti tyrimai patvirtino, kad skalūnų degimo metu išsiskiriantys pelenai yra veiksminga trąša, tinkama naudoti ir ekologinei žemės ūkio gamybai. Pelenai saugūs aplinkai, jai gali būti kalkinama dirva.

Gaminant iš skalūnų elektros energiją, išmetamosios dujos išsiskiria pelenų, kuriuose yra didelis kiekis kalcio. Nuo 2016 m. rudens koncerno „Eesti Energia“ atliekami bandymai Jegevos ir Rytų Viru apskričių ekologiniuose ūkiuose parodė, kad iš skalūnų pelenai tinkami naudoti kalkinimui, nurodoma įmonės pranešime.

Pelenai, likę po skalūnų degimo elektrinės krosnyse, ir anksčiau buvo naudojami laukams tręšti. Pirmuosius bandymus estai pradėjo dar prieš pusę amžiaus. Rezultatai parodė, kad šis produktas ypač tinka Pietų Estijai, kur dirvožemis yra rūgštinis.

Kaip pranešė Estijos visuomeninio transliuotojo naujienų portalas err.ee, vykdant bandymus, praėjusiais metais buvo kalkinami vasarinių kviečių, žirnių, ir kanapių pasėliai. Visoms kultūroms trąšos tiko. Kviečių ir žirnių derliaus padidėjimas sudarė 150-830 kg/ha. Pastebėta, kad trąšos geriausiai veikia šiltnamiuose auginamus augalus, labai paspartindamos jų augimą. Neigiamo poveikio nenustatyta.

Skalūnų pelenų naudojimas žemės ūkyje nėra naujiena, tačiau jų leidimas juos naudoti ekologiniuose ūkiuose atvertų naujų galimybių šalies žemdirbiams, pabrėžia Estijos ekologiškų produktų gamintojų rūmai. Šiuo metu vykdoma sertifikavimo procedūra, pripažįstant skalūnų pelenus kaip kalkių trąšas, leidžiamas naudoti ekologinei žemdirbystei.

Estijos elektrinėse susikaupiančių skalūnų pelenų kiekis yra pakankamas, kad būtų patenkinti visų Estijos ūkių poreikiai ir vykdomas jų eksportas.

Bendrovė „Eesti Energia“ 2016 m. pradėjo didmeninę prekybą trąšomis, pagamintomis iš skalūnų pelenų. Kovo mėn. įmonė pardavė daugiau kaip 20 000 tonų pelenų, iš kurių 11 000 tonų žemdirbiams, o likusį kiekį – statybų įmonėms.

MŪ inf., „Eesti energia“ nuotr.