Paryžius. Prancūzijos prezidentas Emmanuel'is Macron'as (Emanuelis Makronas) pareiškė, kad Europos Komisijos sprendimas laikinai taikyti prekybos susitarimą su Pietų Amerikos „Mercosur“ bloku jam buvo „nemaloni staigmena“.

„Prancūzijai tai yra staigmena, ir dar nemaloni“, – sakė E. Macron'as kartu su Slovėnijos ministru pirmininku Robert'u Golob'u.

„Europos Komisija priėmė vienašališką sprendimą laikinai taikyti susitarimą su „Mercosur“, nors Europos Parlamentas dėl jo dar nebalsavo“, – pareiškė jis.

Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras pasveikino Europos Sąjungos (ES) sprendimą laikinai įgyvendinti susitarimą, kurį jis pavadino istoriniu.

Žengus šį žingsnį, „abiejų žemynų įmonės ir žmonės pagaliau galės pasinaudoti didesne gerove ir augimu“, įraše platformoje „X“ teigė Johann'as Wadephul'is (Johanas Vadefulis).

„Vokietija nenuilsdama dirbs, kad padėtų išnaudoti visą šio istorinio susitarimo potencialą“, – pabrėžė jis.

EK vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) anksčiau pranešė, kad blokas įgyvendins milžinišką prekybos susitarimą su „Mercosur“, kol lauks aukščiausios instancijos teismo sprendimo dėl jo teisėtumo.

Šis Briuselio žingsnis, apie kurį paskelbta po to, kai Argentina ir Urugvajus ketvirtadienį ratifikavo susitarimą, žengtas nepaisant Prancūzijos pasipriešinimo.

„Komisija dabar pradės laikiną taikymą“, – Briuselyje sakė U. von der Leyen, primindama, kad valstybės narės suteikė ES vykdomajai valdžiai įgaliojimus tai daryti.

„Laikinas taikymas pagal savo pobūdį yra laikinas, – pažymėjo ji. – Susitarimas gali būti visiškai sudarytas tik tada, kai Europos Parlamentas duos savo sutikimą.“

Ji pasveikino dviejų Pietų Amerikos šalių atliktą ratifikavimą kaip gerą žinią.

EK dabar oficialiai pasikeis informacija su „Mercosur“ šalimis, o praėjus dviem mėnesiams po šių mainų prasidės laikinas taikymas, žurnalistams sakė ES prekybos atstovas spaudai Olof'as Gill'as (Olofas Gilas).

Susitarimui vis dar reikia Europos Parlamento narių pritarimo, kurie sausio mėnesį, praėjus kelioms dienoms po pasirašymo, perdavė jį ES aukščiausios instancijos teismui.

Prancūzija vadovavo opozicijai prieš šį susitarimą ir nesėkmingai bandė jį blokuoti dėl susirūpinimo savo ūkininkais, kurie baiminasi, kad juos nukonkuruos pigesnės prekės iš Brazilijos ir jos kaimynių.

Susitarimu sukuriama viena didžiausių pasaulyje laisvosios prekybos zonų ir panaikinami muitai daugiau nei 90 proc. prekybos tarp dviejų blokų, kurie kartu sudaro 30 proc. pasaulio BVP ir vienija daugiau nei 700 mln. vartotojų.

Ūkininkai visoje Europoje lieka neįtikinti ir protestuoja, įskaitant Ispaniją, kur anksčiau šį mėnesį jie surengė protestą prieš šį susitarimą.