Varšuva. Iš visų negatyvių gamtos reiškinių daugiausia žalos Europos Sąjungos sodams padaro ne žiemos speigai, o pavasario šalnos. Lenkijos ūkininkas Piotras Domasievičius tikina radęs patikimą būdą, kaip apsaugoti vaismedžius nuo šalnų – naudojant vandens purškimo sistemas, informuoja EIP-AGRI.

Dėl kintančio klimato vegetacijos laikas ilgėja, augalai prabunda ir pradeda gyvybinius procesus vis anksčiau, ir labai dažnai sutampa, kad būtent per vaismedžių žydėjimą ar vos tik susiformavus vaisių užuomazgoms užklumpa pavasarinės šalnos, kurios pražudo nemenką dalį būsimo derliaus.

Jau turi kelerių metų patirtį

Lenkijos centrinėje dalyje, Grujece (Mazovijos vaivadija), ūkininkaujantis Piotras Domasievičius (Piotr Domasiewicz) rado būdą, kaip apsaugoti sodą nuo šalnų – nusprendė naudoti laistymo sistemą. Jis sodininkauja viename didžiausių obelų sodų regione, kurio plotas siekia 16 hektarų.

Ūkininkas sako, kad išbandė ne vieną būdą, siekdamas apsaugoti vaismedžius nuo šalnų, bet jie nebuvo veiksmingi. Naudoti dirbtinį rūką buvo problemiška, nes jis sumažina matomumą netoli sodo esančiuose automobilių keliuose.

Oro maišymo įrenginiai netiko dėl sodo sklypo išdėstymo. Apsauginiai tinklai neleidžia pasiekti optimalaus obuolių nusispalvinimo, o šilumą skleidžiančios žvakės yra palyginti brangus ir ne visada veiksmingas apsaugos būdas.

„Pradėjau naudoti laistymo sistemas apsaugai nuo šalnų prieš kelerius metus. Purkštukai, kuriuos naudoju, gali pasisukti 360° kampu, purškimo spindulys siekia iki 13 metrų. Pirmiausia bandomąją purškimo sistemą sumontavau 2 ha plote. Laimei, pirmojo sezono pelno pakako, kad galėčiau investuoti į dar daugiau purkštuvų. Dabar purškimo sistema apima 10 ha sodų“, – pasakoja sodininkas.

Purškimo sistema išvedžiota toje sodo dalyje, kur vaismedžiai labiausiai nukentėdavo nuo šalnų. Kita sodo dalis yra ant aukštesnio šlaito, todėl čia apsaugos nereikia – šaltas oras linkęs slinkti žemyn.

Purkštukai turi pradėti dirbti reikiamu momentu. Sodininkas paaiškina, kad kai tik temperatūra nukrenta iki 0˚C, jis įjungia purškimo sistemą. Siekiant sodą apsaugoti nuo -3 iki -5 °C šalčio, vienam hektarui sunaudojama 40 kub. m vandens per valandą. Purškiama tol, kol visiškai ištirpsta ledo sluoksnis ant augalų. Kartais tai gali užtrukti keletą valandų.

Purškimo sistemai naudojamas lietaus vanduo, gruntiniai vandenys, taip pat sodo tvenkinio vanduo. „Purkštuvai yra labai veiksminga apsauga nuo užšalimo, esant temperatūrai nuo 0 iki -4 °C, bet aš taip pat sėkmingai naudojau šį metodą ir temperatūrai nukritus iki -8 °C“, – sako sodininkas ir patikina, kad vandens trūkumo šalnų periodu kol kas nesijautė.

Ūkininkas atidžiai seka orų prognozę per radiją ir televiziją, vertina termometrų, išdėliotų skirtingose sodo vietose, rodmenis ir pagal tai pats nusprendžia, kada įjungti purkštukus. Ateityje planuoja šią sistemą automatizuoti, kad ji pati pagal oro sąlygas galėtų laiku suveikti.

P. Domasievičius tvirtina, kad sistema labai veiksminga ir ekonominiu požiūriu naudinga. „Purkštukai yra universalūs ir gali būti naudojami sodo drėkinimui ar tręšimui. Tikrai rekomenduoju šį metodą ir kitiems ūkininkams, nepaisant didelės pradinio įrengimo kainos – jei ūkis dažnai nukenčia nuo pavasarinių šalnų, verta tokią galimybę apsvarstyti. 2017 metais, kai šalnos pražudė didelę dalį būsimo derliaus, apsaugos sistema buvo tikrai naudinga – man pavyko apsaugoti beveik visus mūsų vaismedžius ir todėl ūkis beveik neprarado derliaus", – patikina sodininkas.

Ką mano mūsų šalies specialistai?

Vieną moderniausių mūsų šalyje verslinį sodą turintys Panevėžio rajono ūkininkai Vaiva ir Rimantas Urbonavičiai mano, kad Lietuvos sąlygomis realių apsaugos būdų nuo pavasario šalnų nelabai yra. Jie puikiai žino, kad veiksminga naudoti vandens purškimą ant vaismedžių, tačiau sako, kad tai būtų pernelyg brangu.

„Purkšti vandenį – daugiau teorinė galimybė, nes vandens reikėtų tiek daug, kad tektų prisijungti prie gero ežero. Kiek žinome, drėkinimu nuo šalnų vaismedžius gelbsti vandenų nestokojantys olandai, ir tai tik nedideliuose soduose. Dūminė apsauga vargu ar suveiktų, nes prieš šalnas paprastai susidaro labai žemas slėgis ir dūmai nekyla viršun, tad dar būtinai reikėtų maišyti orą“, – sako beveik penkiasdešimties hektarų sodą puoselėjantys Urbonavičiai.

LAMMC Sodininkystė ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys mano, kad purškimas vandeniu nuo šalnų yra tikrai veiksmingas, tačiau pernelyg brangus būdas.

„Reikia sutikti, kad purškimas šalnų metu yra vienas efektyviausių būdų apsaugoti žiedus ir užuomazgas nuo šalnų. Užšaldamas vanduo išskiria energiją ir gali apsaugoti iki – 6–7 laipsnių šalčio. Deja, šis būdas nėra labai paplitęs plačiai dėl kelių priežasčių“, – sako D. Kviklys ir išvardija kokios tos priežastys.

Pirma, reikia didžiulio kiekio vandens. Šalna paprastai trunka 4-5 valandas ir tokiam laikui apsaugoti vaismedžius reikia iki 200 kub. m vandens vienam hektarui. O jei reikia apsaugoti kelis hektarus ir kelias naktis iš eilės? Koks turi būti vandens šaltinis? 

Antra priežastis, kad toks kiekis vandens – tai beveik pusė mėnesio kritulių norma. Jei dirvos sunkesnės , po tokio intensyvaus purškimo technika ilgai negalės įvažiuoti į sodą. O pavasario purškimai augalų apsaugos produktais yra bene patys svarbiausi.

Trečia, purškimas netinka kaulavaisiams – pastebėta, kad po tokios „vandens procedūros“ žiedai prasčiau lankomi bičių.

„Todėl daugelyje pasaulio šalių kovojama su pavasarinėmis šalnomis oro maišymu: statomi bokštai su ventiliatoriais ir, priklausomai nuo jų aukščio ir sparnų pločio, apsaugoma iki 2–5 ha ploto sodas.

„Purškimas per šalnas labiau tiktų uogynams - serbentams ar šilauogėms. Mažiau reikėtų vandens, o ir pavasariniai purškimai augalų apsaugos produktais uogynuose ne tokie intensyvūs“, – mano mokslininkas Darius Kviklys.

MŪ inf.