Vičita (JAV). Žirniai ir avižos yra puikūs žalieji „herbicidai“ kovai su piktžolėmis! Taip teigė žemės ūkio ekspertai Vičitoje (Kanzaso valstija) vykusioje tradicinėje žiemos konferencijoje „No-till on the Plains“, kurioje aptariamos bearimės technologijos ir tarpiniai augalai.

Renginio dalyviai pagerbė Ohajo valstijos ūkininką David`ą Brandt`ą (Deividą Brentą), žinomą bearimio žemės ūkio ir antsėlių auginimo pradininką. Jis jau nuo 1971 m. savo ūkyje, kuriame augina kukurūzus, sojas ir kviečius, pradėjo taikyti bearimes technologijas, o nuo 1978 m. auginti tarpinius (amerikiečių vadinamus – dengiamuosius) augalus. Išbandė įvairių rūšių mišinius, kad sužinotų, kokią naudą jie teikia dirvožemiui.

Ūkininkas paskelbė straipsnių bearimei technologijai skirtuose žurnaluose, bendradarbiauja su mokslininkais vykdant tyrimus, gavo ne vieną apdovanojimą už gamtosaugos praktikas.  

Konferencijoje kalbėdamas su žurnalistais D. Brandt`as teigė, kad didelės gamybos sąnaudos, ypač pesticidams ir trąšoms, yra vienas iš veiksnių, dėl kurių ūkininkai daugiau dėmesio skiria bearimėms sistemoms ir tarpiniams augalams. Jis pažymėjo, kad palyginti su praėjusiais metais, daugelio ūkininkų sąnaudos padidėjo 25–30 proc.

Ūkininkas David`as Brandt`as (Deividas Brentas) (konferencijos organizatorių nuotr.)

D. Brandt`ui, kasmetinio „No-till on the Plains“ renginio garbės svečiui, buvo įteikta „Paveldo“ premija, kuri taip pavadinta jo garbei. Ūkininkas pasakojo konferencijos dalyviams apie savo dešimtmečius trukusį kelią į dirvožemio sveikatą.

Pasak jo, anksčiau buvo sunku rasti technikos, tinkamos bearimėms ir tarpinių augalų auginimo technologijoms. O dabar situacija pasikeitė - yra daugybė žemės ūkio mašinų. „Šiandien turime visą reikiamą įrangą ir nėra jokios priežasties nepereiti prie atsinaujinančios žemdirbystės“, – sakė ūkininkas.

Jo nuomone, kuri pagrįsta daugiau nei 50 metų praktikos žemės ūkyje, ūkininkai tikrai sutaupo išlaidų trąšoms ir sumažina jų nuostolius, jeigu nedirbdami laukų apsaugo dirvožemį nuo erozijos. Pasak jo, jei ūkininkai galėtų 50 proc. sumažinti savo žemės eroziją, jie sutaupytų 30 proc. gamybos sąnaudų.

„No-till on the Plains“ valdybos pirmininkas ir ūkininkas Michael`is Thompson`as (Maiklas Tompsonas) teigė, kad šiais metais dėl įvairių priežasčių renginyje atsirado daugiau naujokų, norinčių rasti papildomų būdų, kaip padidinti derlių naudojant mažiau cheminių medžiagų.

„Iš dalies tai gali būti dėl ekonominio naudingumo, kiti nori išsaugoti ūkio derlingą žemę ateities kartoms. Matome, kad bearimės technologijos ir dengiamieji augalai tampa vis labiau priimtini“, – sakė pranešėjas.

Ūkininkas iš Ontarijo (Kanada) Blake`as Vince`as (Bleikas Vinsas), sakė, jog žemės ūkiui reikia daugybės žmonių, kurie paspartintų regeneracinio ūkininkavimo tempą. Jis ragino kiekvieną žemdirbį, taikantį bearimes technologijas, informaciją apie jas skleisti ir kitiems, „tapti tradicinio mąstymo griovėjais“ žemės ūkyje.

Regeneracinės praktikos kontekste konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį į gyvulininkystės vaidmenį ir galvijų augintojų bei augalų augintojų bendradarbiavimą. Buvo pateiktas pavyzdys, kaip vienas ūkininkas susitarė su kaimynais, kad jie augins dengiamuosius augalus, skirtus jo karvėms ganyti. Galiausiai partneriai pamatė, kad tarpiniai augalai, tokie, kaip avižos ar žirniai, ir gyvuliai yra veiksmingesni piktžolių kontrolei nei cheminiai herbicidai.

Kalbėdamas apie auginamų kultūrų sėklų veisles, D. Brandt`as sakė, kad ūkininkai turėtų patys išbandyti veisles ir atsirinkti jiems tinkamas. Pavyzdžiui, jis augina ne GMO kukurūzus, sėja nebeicuotas sėklas, nes mano, kad cheminis apdorojimas kenkia naudingiems vabzdžiams. Jis pastebėjo, kad kai kurios veislės jo technologijoms nelabai tinka, o kitos auga gerai.

Laboratorijos Nebraskoje įkūrėjas Ray Ward (Rėjus Vordas) pabrėžė dirvožemio tyrimų ir kukurūzų tręšimo azotu svarbą. Pasak jo, jau paseno nuostata, kad kuo daugiau azoto kukurūzams galima atiduoti per vieną kartą. Dabar akivaizdu, kad azoto normą per sezoną reikia suskaidyti į kelias dalis.

Ūkininko D. Brandt`o kukurūzų, auginamų su dengiamaisiais augalais ir be cheminių trąšų, derlius vidutiniškai turi apie 9,1 proc. baltymų. Kiti jo apylinkės ūkininkai gali užauginti didesnį kukurūzų derlių, bet juose būna bemaž per pusę mažiau baltymų. „Ar maitinsime pasaulį dideliu derliumi, ar sutelksime dėmesį į baltymų ir kitų maistinių medžiagų turintį maistą? – retoriškai paklausė ūkininkas.