Otava. Mobiliosios vištos, pienas ant dirvų – tai keli pavyzdžiai, kaip užsienio žemdirbiai, siekiantys tvarios žemdirbystės, ieško naujų būdų gerinti dirvožemius ir derliaus kokybę.
Pastaraisiais metais daug kalbama apie tai, jog mažėja maisto produktų maistinė vertė. Amerikiečių mokslininkas dr. Ardenas Andersonas (Arden Anderson) ištyrė dirvožemio sveikatos ir pasėlių kokybės ryšį. Jo tyrimai parodė, kad įvairių maisto produktų maistinių medžiagų kiekis šiandien, palyginti su buvusiu prieš pusę amžiaus, mažesnis 15-75 procentais!
Ką daryti, kad užauginami augalai būtų maistingesni? Pirmiausiai tenka atsigręžti į dirvožemio kokybę. Apie tai rašoma portale grainews.ca.
Ūkininkai žino, kad augalų išnaudotas maistines medžiagas reikia grąžinti į dirvą. Ekologinio arba tvaraus žemės ūkio šalininkai teigia, kad kuo geresnė augalo mityba, tuo daugiau augalinių cukrų jis pagamina. Tokius augalus mažiau pažeidžia kenksmingi vabzdžiai. Mat jie neturi kasos, galinčios suvirškinti cukrų, ir ilgainiui žūva.
Žinodami šį faktą kai kurie ūkininkai cukrų turinčių produktų, pavyzdžiui, melasos ar nugriebto pieno, tiesiog išlaisto kai kuriuose pasėliuose. Pavyzdžiui, Nebraskos ūkininkas Deividas Vetselis (David Wetzel), bendradarbiaudamas su vietos dirvožemio specialistu Teriu Gompertu (Terry Gompert) dešimt metų įvairiuose ūkio laukuose tyrė, kaip dirvą ir pasėlius veikia laistymas pienu.
Rezultatai buvo labai džiuginantys, tad norint ūkio patirtimi būtų galima pasinaudoti. Tiesa, tam reikėtų turėti pakankamai paprasto pieno. Tiktų nurašytas (pasibaigusio galiojimo) maisto prekių parduotuvėse. Tiesa, daugeliui ūkininkų dirvų laistymas pienu neatrodo ekonomiškai perspektyvi priemonė.
Siekiant gerinti dirvas ir jose auginamų augalų produkcijos kokybę, Kanados provincijoje Manitoboje populiarėja mobilios vištidės, kai paukščių nameliai vežiojami į laukus. Tokiu būdu galima suderinti tris privalumus. Gauti ekologišką paukštieną arba kiaušinius, apsaugoti laukuose auginamus augalus nuo kenksmingų vabzdžių ir smulkių graužikų (naminiai paukščiai gali sunaikinti peles), taip pat aprūpinti augalus natūraliomis trąšomis – paukščių mėšlu.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Bulgarija pirmoji ES leido dronais purkšti pasėlius pesticidais
2024-04-23 -
Italijos saloje siūloma nemokamai paimti ožką
2024-04-22 -
Škotai siekia atkurti linininkystę
2024-04-15
Skaitomiausios naujienos
-
Paaiškėjo ekosistemų išmokų dydžiai už neariminę žemdirbystę, šlapynių tvarkymą
2024-03-29 -
NMA pradeda rizikingų projektų patikras vietoje
2024-04-17 -
Padidinta parama smulkiems ūkiams
2024-04-18
(0)