Roma. Išsiveržęs povandeninis ugnikalnis ir jo sukeltas cunamis neigiamai paveikė visus Tongos žemės ūkio sektorius: augalininkystę, gyvulininkystę, žuvininkystę.

Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) teigimu, maždaug 86 proc. tongiečių – žemdirbiai. Remiantis pirminiais skaičiavimais, nuo nelaimės nukentėjo maždaug 12 tūkst. ūkių (85 proc. visų ūkių).

Po cunamio žvejybos pakrantės pažeistos ir užterštos pelenais, šiukšlėmis. Todėl Tongos vyriausybė rekomendavo kurį laiką nežvejoti ir nevartoti žuvies.

Apskaičiuota, kad 60–70 proc. ūkių (daugiausia kiaulių ir naminių paukščių) patyrė didelių nuostolių – žuvo gyvuliai, suniokotos ganyklos, užterštas vanduo.

Susirūpinimą kelia ir pelenų bei sūraus vandens poveikis pasėliams, rūgštaus lietaus tikimybė.

2015–2016 m. žemės ūkio sektorius sudarė beveik 14 proc. Tongos BVP ir daugiau nei 65 proc. eksporto. Daugiausia eksportuojama kavos, moliūgų, šakniavaisių, kokosų ir žuvies.

JT šalių koordinavimo specialistas Sioneʼas Hufanga teigia, kad poveikis ilgalaikis. Jo manymu, tongiečiams kurį laiką galimai teks prisitaikyti prie pokyčių – valgyti importuotą maistą.

Tonga – Ramiojo vandenyno salynas, kurį sudaro apie 170 salų.