Milanas / Vilnius. Italijoje vykusiame kasmetiniame Europos biostimuliatorių pramonės tarybos (EBIC) organizuotame Pasaulio biostimuliatorių kongrese po vienu stogu susirinko tyrimų institutų, universitetų, gamintojų, platintojų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš daugiau kaip 70 šalių (iš viso daugiau kaip 1 500 dalyvių).

Apie kongreso darbą portalui manoūkis.lt pasakojo įmonės „Bioversio” (EBIC narės) plėtros vadovas Arnas Grigaliūnas.

Aktualiausia pasaulio tema – klimato kaita ir jo padariniai žemės ūkiui. Ekstremalūs gamtos reiškiniai tapo dažni ir jų daugės, o augalai patirs daugiau streso. Kongrese nuskambėjo frazė: „Tai, kas atvedė čia, ten nenuves“. Kitaip tariant, tai, kuo gyveno žemės ūkis pastaruosius 70 metų, iki šiol užtikrino žmonėms gana nebrangų maistą, tačiau prasidėję klimato pokyčiai ir nauji karai neleidžia dirbti taip efektyviai, kaip anksčiau.

Omenyje turimos ne vien priemonės, bet ir ūkių finansinis tvarumas. Visi įvykiai daro tiesioginę įtaką maisto kiekiui ir kokybei. Nuolat svyruojančios iškastinio kuro ir grūdų kainos neleidžia ūkiams siekti finansinio stabilumo.

Biostimuliatorių rinka stabiliai auga 11–13 proc. kasmet. Šiuo metu biologinių produktų rinka vertinama apie 10 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2029-aisiais ji pasieks 25, o 2035-aisiais – 30 mlrd. eurų. Tai sudarys 25 proc. visos augalų apsaugos produktų rinkos. Pusė šios dalies teks biostimuliatoriams, kita didžioji dalis – biokontrolei, dar keli procentai – organinės chemijos junginių augimo reguliatoriams.

Apklausos rodo, kad jau dabar 20 proc. pasaulio ūkių naudoja ar naudojo biostimuliatorius. Didžiausia biostimuliatorių rinka – Brazilija (ten juos naudoja 50 proc. ūkių), antroje vietoje – Europa (28 proc.). Kita vertus, beveik 60 proc. Europos ūkių teigia dar nenaudojantys biostimuliatorių ar biokontrolės priemonių.

Trūksta suvokimo, kuo biostimuliatoriai skiriasi nuo biokontrolės priemonių. Tiek funkcine, tiek reguliavimo prasme tai skirtingi dalykai.

Biostimuliatoriai – natūralios priemonės, kurios padeda efektyviai išnaudoti dirvožemio maisto elementus mitybinei augalų funkcijai. Tokiu būdu augalams padeda išgyventi streso sąlygomis – per sausras, vuraujant didelei drėgmei, šalčiui. Biostimuliatoriai suteikia galimybę efektyviau ūkininkauti mažiau derlingose žemėse.

Biokontrolė – tai priemonės prieš kenkėjus ar konkurencijos kenkėjams sudarymas natūraliomis priemonėmis, t. y. kova su vabzdžius, augalų ligas sukeliančiais patogenais.

Dirvožemis, kaip gyvoji ekosistema, yra pagrindinė augalų buveinė. Joje augalai maitinasi, todėl jam skiriamas didžiausias dėmesys. Apie 90 proc. Kongreso pranešimų ir parodos stendų turinio skirti dirvožemio problemoms. Šiuo metu pasaulyje labiausiai auga dirvožemiui skirtų mikrobiologinių priemonių rinka, auga ir kitos.

Žemdirbystės dėmesio centre yra ne tiek derlius, kiek ūkio rizikų suvaldymas. Kongrese daug kalbėta apie veiksnius, kuriuos valdo ūkiai, o vienas svarbiausių – finansai. Ūkininkai siekia ne kuo didesnio derliaus, o geriau ir saugiau pasirūpinti savo šeimos gerove, t. y. daugiau uždirbti.

Ūkiai siekia tvarumo, nori gaminti visuomenei sveikesnį ir saugesnį maistą, jaučiasi socialiai atsakingi. Biostimuliatorių naudojimas padeda žemdirbiams to siekti.

Agronomijos pramonė yra gana izoliuota – trūksta studentų, kurie mokytųsi augalų fiziologijos. Agronomija atsako į klausimą „kaip“, o augalų fiziologija – „kodėl“.

Biostimuliatorių rinka dar labai fragmentuota, ją dalijasi daug smulkių kompanijų. Būtent jos ir yra inovacijų kūrėjos – vysto tiek biostimuliatorių, tiek biokontrolės produktų rinkas.

Prognozuojama, kad ateityje šios įmonės susijungs, stambės, nes reikia vis daugiau išteklių rinkos plėtrai ir darbui tiesiogiai su ūkininkais.

Ne vienoje Kongreso diskusijoje skambėjo raginimas žemės ūkio biologijos rinkos dalyviams – „Boots on the ground!“ (liet. batus ant žemės), t. y. kuo daugiau bendrauti su žemdirbiais apie šių priemonių poveikį per visą augalų auginimo ciklą.

Žemdirbiai, diegdami naujas praktikas, kol kas įžvelgia daugiau rizikų ir mažiau galimybių. Rizikos visada yra, bet nesigilinti į galimybes – didesnė rizika ilguoju laikotarpiu.