Dublinas / Brazilija. ES ir „Mercosur“ susitarimo pasirašymo išvakarėse paaiškėjo - antibiotikai ir hormonai penimų galvijų našumui didinti Brazilijoje parduodami be receptų.

Airijos žurnalistų paskelbtas tyrimas sukėlė naują ES ir „Mercosur“ susitarimo kritikos bangą. 

Pirkti antibiotikus ar hormonus galvijams penėti – tai, ką sunku įsivaizduoti Europoje, Brazilijoje yra norma. Leidinys „Irish Farmers Journal“ kartu su Airijos ūkininkų sąjunga (IFA) atliko tyrimą, kuris verčia abejoti brazilų augintojų darbo metodais.

Anot naujienų agentūros „Agra Europe“ (AgE), šioje Pietų Amerikos šalyje antibiotikai ir hormonų preparatai išduodami bei naudojami gyvulininkystėje ne medicininiais tikslas, o siekiant paskatinti augimą, ir be papildomos kontrolės.

Žurnalistai, užėję į bendras žemės ūkio prekių parduotuves, galėjo įsigyti receptinių injekcinių antibiotikų keturiose Brazilijos valstijose, nepateikdami jokių asmens tapatybę patvirtinančių ar kitų dokumentų. Perkant taip pat nebuvo reikalingi gydomų gyvūnų ausų įsagų ar bandos numeriai.

Anot Airijos leidinio, pardavėjai siūlė tiesiogiai pirkti didesnį produktų kiekį. Paaiškėjo, jog Brazilijoje gyvūnams skirti antibiotikai išduodami be brūkšninių kodų ant pakuotės. Tai įrodo, jog parduodamų antibiotikų kiekiai neregistruojami, pvz., centrinėje duomenų bazėje. 

Tos pačios kelionės metu pabuvojus mugėse ir skerdyklose pastebėta galvijų be oficialių ženklinimo įsagų. Nustatyta, jog nuimti įsagai laisvai parduodami kartu su aplikatoriais ir nuėmikliais, kas galimai įrodo, kad Brazilijoje nėra nacionalinės gyvūnų ar ūkių duomenų bazės.  

Airių žurnalistai ne tik atliko slaptuosius pirkimus, bet ir lankėsi galvijų ūkiuose. Pasak AgE, visuose Brazilijoje aplankytose bandose buvo naudojami specialūs dalytuvai, iš kurių gyvūnai gaudavo mineralų ir antibiotiko monenzino mišinio. Nuo 2006 m. Europos Sąjunga draudžia naudoti šią veikliąją medžiagą kaip pašarų antibiotiką, siekiant pagerinti našumą.

AgE duomenimis, žurnalistai galėjo be problemų nusipirkti galvijų penėjimo hormonų, tame tarpe, tų, kurie yra neleistini ES. Pavyzdžiui, nuo 1988 m. estradiolis uždraustas ES kaip steroidinis hormonas penimiems gyvūnams. Būtent dėl šios medžiagos laisvosios prekybos susitarimas tarp ES ir „Mercosur“ valstybių yra iki šiol neapibrėžtas.

2024 m. rudenį ES Komisija atliko auditą ir paskelbė, kad Brazilijoje veikiantys mechanizmai, kuriais siekiama užkirsti kelią tiekti ES hormonais užaugintų gyvūnų mėsą, yra nepakankami.

Paviešinus tyrimą Airijos ūkininkų sąjunga išsakė griežtą poziciją, jog laisvosios prekybos susitarimas su Pietų Amerikos šalimis turi būti sustabdytas. Asociacijos prezidentas Francie Gorman‘as (Frencis Gormanas) paskelbė, kad asmeniškai pristatys tyrimo rezultatus Briuselyje ir pateiks įrodymus, jog „Mercosur“ valstybių gamybos standartų negalima lyginti su ES norminiais aktais.

Anot jo, susitarimas ne tik kėsinasi į Airijos bei ES ūkininkų pragyvenimo šaltinį, bet ir sudaro sąlygas nesąžiningai konkurencijai, kelia riziką ES piliečių sveikatai, gerovei, aplinkos apsaugai, pasaulinėms pastangoms spręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą. 

Anot „Irish Farmers Journal“ redaktoriaus pavaduotojo Adam‘o Woods‘o (Adamo Vūdso), ūkininkai nori lygių sąlygų, kad į ES patenkančios jautienos kokybė būtų tokia pati, kokią tiekia ES galvijų augintojai, ir importuojamai produkcijai būtų taikomi tokie patys griežti reikalavimai, kaip ES gamintojams. 

Vis dar neaišku, ar ir kaip bus sudaryti prekybos susitarimai. Kai kurios valstybės narės, įskaitant Airiją, Prancūziją ir Lenkiją, priešinasi. Dabartiniame sutarties projekte numatyta jautienos tarifinė kvota, atitinkanti apie 1,5 proc. ES produkcijos.