Dublinas. Nenorinti dėl gyvulininkystės ir pieno ūkių plėtros tapti didžiausia atmosferos teršėja Europoje, Airija ieško sprendimų.

Dar 2013 metais Jungtinių Tautų klimato kaitos analizėje („Tackling Climate Change Through Livestock“, 2013) paskelbta, kad gyvulininkystės sektorius yra atsakingas už 14,5 proc. visų klimato katastrofą sukeliančių dujų emisijų. Maždaug tokią dalį žalos padaro visas pasaulio transportas.

Gyvuliai, labiausiai jaučiai ir karvės, aplinką  teršia metano dujomis, kurios laikomis 20 kartų pavojingesnėmis už anglies dioksidą. Apie 90 proc. šių dujų galvijai išraugėja.

2014 metais Airijos vyriausybė priėmė sprendimą, kad iki 2050 m. Airijos žemės ūkis taptų neutralus anglies atžvilgiu. Kitaip tariant, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ūkyje turi būti lygus CO2 kiekiui, kurį iš atmosferos susiurbia medžiai ir žolė, primena „The Irish Times“.

Airiai pripažįsta, kad daugiausia rūpesčių šalyje kyla dėl karvių. Žolė yra pigus būdas šerti karves, bet jos negali virškinti maisto be mikrobų, vadinamų metanogenais, skrandyje. Virškindamos žolę karvės gamina metaną – galingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas.

Prognozuojama, kad iki 2030 metų Airijoje karvių padaugės 22 procentai, o tai reiškia dar daugiau metano dujų.

Visuomenė spaudžia ūkininkus mažinti karvių skaičių, bet tai nėra lengva. Juk pieno ir gyvulininkystė ūkių plėtra buvo pelninga, į tai buvo investuotos didžiulės lėšos. Nors ūkininkai spaudžiami, jie negali lengvai pasitraukti iš pienininkystės sektoriaus, nes turi grąžinti paskolas.

Pagalbos tikimasi iš mokslininkų. Jie siūlo būdus, kaip sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį, pvz., pašarams naudoti nesočiuosius riebalus, efektyviau tvarkyti srutas, atidžiau naudoti trąšas bei naudoti alternatyvias trąšas. Tačiau šios priemones sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį tik 10,5 proc.

Vyriausybė skyrė beveik 500 mln. eurų miškų veisimui, tačiau sodinimo rodikliai yra žemesni nei planuota.

Mokslininkai taip pat ieško, kokia žolė padėtų sumažinti išmetamų dujų kiekį karvės žarnyne. Atliekami eksperimentai su avižuole, kuri yra pagrindinė pašarinė žolė Airijoje.

Naudodami naujausius įrenginius, mokslininkai augina įvairių genotipų avižuoles kontroliuojamos eksperimentinės atmosferos sąlygomis. Mokslininkai laboratorijoje didina anglies dioksido kiekį ir temperatūrą, keičiant vandens kiekį dirvožemyje, taip siekdami nustatyti pagrindinius bruožus, kurie susiję augimo našumu ir atsparumu naujam klimatui.

MŪ inf.