Dublinas. Airija paskelbė planuojanti iki 2030 m. iš 20 tūkst. ha ploto pagaminti 130 tūkst. t vietinių baltymų. Planui pasiekti šalis dukart padidins baltyminių augalų pasėlių plotus.

Žemės ūkio departamento duomenimis, baltyminių augalų (įskaitant pupas, žirnius ir lubinus) pasėliai 2021 m. sudarė 9 863 ha. Anot ministro Charlie‘io McConalogue‘o (Čarlio Makonalogo), tikslą pavyks pasiekti darniai bendradarbiaujant visoms grandims - ūkininkams, sėklų pramonei, žemdirbių konsultavimo įstaigai ir Žemės ūkio departamentui.

Kaip jau skelbėme, Airija šiemet padidino išmokas ūkininkams už baltyminius augalus.

„Džiaugiuosi galėdamas pradėti įgyvendinti Baltymų strategiją, kurios tikslai labai sutampa su departamento pasiūlytu BŽŪP strateginiu planu padvigubinti baltyminiams augalams skirtus plotus iki 20 tūkst. hektarų. Esu nusiteikęs remti vietinių baltyminių augalų auginimą per kitą BŽŪP, siūlydamas didinti susietosios savanoriškos baltyminių augalų rėmimo schemos finansavimą.

Baltymingų augalų plotų plėtimas yra naudingas mūsų ūkiui; tai suteikia paramą žemę dirbantiems ūkininkams ir gali atlikti didžiulį vaidmenį mažinant mūsų priklausomybę nuo importuojamų augalų“, pareiškė ministras.

Tikslui pasiekti numatytos trys pagrindinės strategijos:

• ūkininkų pelningumas – didinti ūkių pelningumą auginant baltyminius augalus, palyginti su kitomis kultūromis, gerinti veisles ir agrotechniką, mažinti žinių spragas;

• paklausos kūrimas –  teigiamos vietinių baltyminių augalų rinkos aplinkos sukūrimas, nustatant jų mitybinius rodiklius ir parodant gyvulių augintojams importuotų baltymų pakeitimo pranašumus;

• tvarumas – pripažinti vietinių auginamų baltyminių augalų tvarumą, kad būtų pasiekti klimato kaitos ir biologinės įvairovės tikslai išstumiant importuotus baltymų šaltinius.

Airijos konsultavimo tarnybos „Teagasc“ suburta suinteresuotųjų šalių grupė planuoja pavasarį pradėti iniciatyvą „Pupelių palyginimas siekiant padidinti derlių“.

Šia iniciatyva planuojama nustatyti „pagrindines agrotechnikos praktikas, taikomas siekiant gauti didžiausią derlingumą, ir naudoti šias kultūras kaip etaloną kitiems ūkininkams, siekiant pagerinti bendrą derlių“.

Anot „Teagasc“, gyvūnų pašarų rinka bus didžiausia baltyminių grūdų pirkėja. Tačiau didesnės vertės maisto rinkų plėtra yra prioritetas siekiant pridėtinės vertės baltyminiams grūdams ir ūkininkų pajamoms."