Vasario pradžią Europoje ir pasaulio agroverslo sektoriuje žymi geopolitinės įtampos, nauji prekybos susitarimai ir ūkininkų protestai.
Nors pasaulinės žaliavų kainos išlieka gana stabilios, sektorius susiduria su didėjančiu spaudimu dėl importo, eksporto ir konkurencijos taisyklių.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė, kad pasaulinės maisto kainos sausį mažėjo jau penktą mėnesį iš eilės. Didžiausios įtakos tam turėjo atpigę pieno produktai, cukrus ir mėsa, o bendras kainų indeksas nukrito iki 123,9 punkto – daugiau kaip 22 proc. žemiau 2022 m. piko. 

Nepaisant bendro kainų kritimo, grūdų ir augalinių aliejų kainos šiek tiek augo, nes rinkoje juntama stipri ryžių paklausa ir didėjančios palmių bei sojų aliejų kainos. 

Ekspertai pabrėžia, kad rekordinė grūdų gamyba pasaulyje gali stabilizuoti tiekimo grandines, bet kartu mažina kai kurių regionų ūkių pelningumą.

Europa: prekybos susitarimai kelia nerimą ūkininkams

Europos agroverslo naujienų centre – diskusijos dėl tarptautinių prekybos sutarčių. ES institucijos toliau siekia atverti rinkas, tačiau dalis ūkininkų ir nacionalinių vyriausybių baiminasi pigesnio importo poveikio vietinei gamybai.

Analitikai sako, kad žemės ūkio politika tampa vienu jautriausių klausimų Bendrijoje, nes maisto saugumas laikomas strateginiu prioritetu.

Tuo metu regioninė prekyba stiprėja: Lenkijos pieno produktų eksportas į Ukrainą augo daugiau nei 24 proc., rodydamas, kad Rytų Europos rinkos tampa vis svarbesnės ES agroverslui.

Europos agroverslo sektoriuje ryškėja struktūriniai pokyčiai. Prancūzija 2025 m. pirmą kartą per beveik dešimtmetį tapo žemės ūkio produkcijos importuotoja, o prekybos balanso kritimas siejamas su prastesniais derliais, didesnėmis sąnaudomis ir augančia konkurencija.

Globali arena: geopolitika vis labiau veikia žemės ūkį

Azijoje didžiausią rezonansą sukėlė planuojamas JAV ir Indijos prekybos susitarimas. Ūkininkų organizacijos jau paskelbė apie planuojamus protestus, teigdamos, kad didesnis importas gali sumažinti vietos produkcijos kainas ir kaimo gyventojų pajamas. 

Ekspertai pažymi, kad tokios derybos rodo platesnę tendenciją: agroverslas tampa geopolitinės konkurencijos dalimi, kur valstybės siekia užsitikrinti tiekimo grandines ir eksportą, ypač grūdų, pieno bei aliejinių kultūrų sektoriuose.

Be to, analitikai pabrėžia, kad konfliktai Juodosios jūros regione ir transporto trikdžiai vis dar daro įtaką grūdų logistikai, nors bendros kainos pastaraisiais mėnesiais ir mažėja.

Naujos eksporto kryptys ir derybos dėl rinkų

Kita svarbi tema – tarptautinės prekybos plėtra už Europos ribų. Australija spaudžia Briuselį dėl geresnių sąlygų žemės ūkio produktų eksportui į ES, ypač jautienos ir avienos. Derybų rezultatai gali turėti įtakos Europos ūkininkų konkurencingumui ir kainų dinamikai. 

Analitikai teigia, kad tokios sutartys gali iš esmės pakeisti pasaulinę agroverslo konkurenciją – regionai siekia prieigos prie didesnių rinkų, tačiau tuo pačiu didėja spaudimas vietos gamintojams.