Kyjivas. Per karą tragiškai išgarėjusioje Bučoje gyvenimas pamažėl grįžta į vėžes. Šis pasakojimas apie agroverslininkę Ksenią Kostenko (nuotr.) ir jos pastangas atkurti verslą.

Kyjivo srities šiaurės vakarai vieni pirmųjų patyrė Rusijos smūgį. Dar neseniai Ukrainoje ne visiems žinomi Bučos ir Irpinės pavadinimai (sostinės gyventojai mėgo ten leisti savaitgalius) dabar žinomi visam pasauliui dėl rusų piktadarių įvykdytų nusikaltimų.

Laikui bėgant šios teritorijos buvo išvaduotos, gyvenimas pamažu grįžta į vėžes, vietos agroverslininkai vėl galvoja apie ateitį.

Įmonės „Verias“ savininkė ir direktorė Ksenia Kostenko savo verslą plėtojo skirtinguose regionuose. Prieš karą ji ūkininkavo Kijevo srities Bučos ir Bila Cerkvos rajonuose, daugiausia dėmesio skirdama daržovėms. Kita veiklos sritis – organinių ceolito trąšų gamyba Karpatų regione (prekės ženklas „Plant Feed“).

Karo mašina sužlugdė jos verslo planus. Buvo momentas, kai rankos nusviro, Ksenia galvojo visiškai atsisakyti žemės ūkio, bet rado jėgų ir finansinių galimybių tęsti prieš septynerius metus pradėtą veiklą.

„Gimiau Bila Cerkvos rajone, netoli sostinės. Aukštąjį taikomosios matematikos išsilavinimą įgijau Kijevo T. Ševčenkos nacionalinio universiteto Informatikos ir kibernetikos fakultete, – pasakoja Ksenia. – Dirbau informacinių technologijų srityje, o 2016 metais kardinaliai pakeičiau veiklą – perėjau į žemės ūkį. Tiesą sakant, uždirbau pinigų informacinių technologijų srityje, kad pradėčiau agrarinį verslą.

Mano dirbamos žemės plotai kasmet skirtingi, bet vidutiniškai sudaro apie 10 ha. Prieš karą auginau daržoves: morkas ir valgomuosius burokėlius. Derlių parduodavau urmu, o tada jau produkcija pasiekdavo turgų.

Šiais metais Bučos rajono nieko neauginau. Laukai šalia kelio, tad aš nerizikavau. Baisu juk... O Bila Cerkvos rajone (ten labai geros juodžemis) pasėjau kviečius. Užderėjo labai geras derlius. Apie derlingumo rodiklius neklauskite, nesakysiu, kad neįžeisčiau, bet esu patenkinta. Vidutinio ankstyvumo brandos Bohdan veislė pateisino lūkesčius!“

Ksenia‘os Kostenko prisiminimai apie karo pradžią slogūs.

„Nuo mūsų iki Hostomelio – vos 4,5 km (2022 m. Hostomelyje įvyko Antonovo oro uosto mūšis, kautynėse sunaikintas didžiausias pasaulyje lėktuvas Antonov An-225 – red.). Jau vasario 25-osios vakarą mūsų gyvenvietėje stovėjo priešo tankai, – prisimena Ksenia. – Rusai daug ką naikino ir plėšė, Kadyrovo kariai kulkosvaidžiais šaudė į mobiliojo ryšio bokštą, kol šis nukrito (kodėl paprasčiausiai nenukirto kabelių?) Ne todėl, kad jiems buvo smagu šaudyti, o todėl, kad jie buki ir nevispročiai.

Apsirengę terminatorių kostiumais, jie turėjo naktinio matymo prietaisus, kitą modernią ekipuotę, bet ne protinių gebėjimų.... Jie atėjo beveik be mūšių, nes netikėtai įsiveržė iš Baltarusios ir pateko į Kyjivo sritį.

Iš mano namų Moščunėje nedaug liko. Buvo apie 1 000 tonų mėšlo, jis tiesiog sudegė. Labai pasisekė, kad šalia esantys pastatai neužsiliepsnojo. Rusų marodieriai tempė viską, kas spindėjo. Kadyroviečiai daugiausia vogė pinigus ir auksą, o buriatai – padangas, akumuliatorius ir kai kurias atsargines dalis. Tai ne žmonės, bet kaip juos pavadinti, nerandu žodžių“ – sako Ksenia.

Po okupantų apsilankymo iš įrangos liko metalo krūva

Ji virpančiu balsu pasakoja apie baisius vaizdus pakelėse – nei vaikų, nei pagyvenusių žmonių negailėta... Po to, ką išvydo, moteris keletą naktų negalėjo užmigti.

Praėjusių metų balandį Ksenia grįžo į Bučą. „Trūksta žodžių apibūdinti tai, ką mačiau. Buvo skaudu žiūrėti į mūsų namą, reikėjo remontuoti stogą, langus, duris ir t. t. Sėja jau ne galvoj buvo: tam tiesiog neužteko jėgų“, – sako ji.

Ksenia santaupas investavo į namo remontą. Įmonės „Corteva Agriscience“ iniciatyvių kaimo moterų edukacinių dotacijų programa „TalentA“ padėjo ūkininkei grįžti prie visaverčio darbo.

Pirmą kartą konkursą „TalentA“ ji laimėjo 2020 m. – tąkart su vandens gręžinio įrengimo projektu kaime, kuriame gyvena. Projektas buvo svarbus, nes vandens problema toje vietovėje aktuali. Dotacijų lėšomis įrengė gręžinį, paklojo vamzdžius, o agresorių tankas juos pervažiavo, smarkiai apgadino, tad gręžinys neveikia. „Mes jį atstatysime!“, – neabejoja Ksenia.

Pernai ji dalyvavo programoje „TalentA-2022. Antitrapumas". Laimėjusi dotaciją, užtikrino ne mažiau kaip 8 t trąšų gamybos per savaitę atnaujinimą ir suteikė darbo septyniems kaimo gyventojams, kurie laikinai gyvena įmonės patalpose.

„Corteva Agriscience“ programa „TalentA“ suteikė man būtiną finansinę paramą ir tikėjimą, kad mano bendruomenėje dar įmanoma užsiimti verslu ir tobulėti, – pabrėžė ūkininkė. – Šie pinigai man labai svarbūs. Todėl esu labai dėkinga už šią paramą, kuri man padėjo sunkiausiu metu. Šį pavasarį pagaminome nedidelę partiją trąšų“.

Ksenia įmonėje gamina kompleksines ekologiškas granuliuotas trąšas iš paukščių mėšlo. Prieš karą įmonėje veikė dvi linijos, kurių kiekviena gamino po 20 tonų. Per mėnesį buvo pagaminama apie 300 tonų.

„Ar plėsiu trąšų gamybą, priklausys nuo žaliavų ir elektros prieinamumo. Tačiau tai dar ne viskas, nes labai aštri personalo problema, – dalijasi Ksenia. – Trąšų poreikis yra, žaliavos turime, net elektra tiekiama be sutrikimų (neatmetu, kad rudeniop rusai vėl stengsis sunaikinti Ukrainos infrastruktūrą, kad mus panardintų mus į tamsą). Bet neturiu žmonių.

Kalbant apie augalininkystę, vis vien liksiu prie daržovių. Ne ką išmanau apie javus, bet turiu daržininkystės patirties. Žinau, kaip užauginti daržoves, kaip jas parduoti. Jos paklausios, o nemaža dalis Ukrainos daržovių aruodo – – Chersono srities – šiuo metu, deja, okupuota. Bet paklausa turi būti patenkinta!

Jei mano planai dėl produkcijos fasavimo išsipildys, bus puiku. Vien surinkti derlių ir parduota – neapsimoka. O Ukrainos problema ta, kad esame žaliavinis priedas. Šią situaciją reikėtų taisyti. Kaip ir anksčiau, daugiausia dėmesio skirsiu morkoms ir burokėliams“.

***

Neįprastas ūkininkavimo kelias – iš daržovių į grūdus ir vėl į daržoves. Žinoma, ši situacija buvo sukurta dirbtinai, nes karas, o agroverslo klaidos brangiai atsieina.

Bučos rajono ūkininkų darbą galima palyginti su išminuotojų darbu tiesiogine prasme (čia vis dar yra rusiškų sprogmenų) ir perkeltine prasme (kai lieki prie suskilusios geldos, kartais vienintelis teisingas technologinis sprendimas yra paprasčiausia sėjomaina). Tad Ksenia darė tai, ką pakuždėjo nuojauta (sėjo javus prie Bila Cerkvos, o laukus Bučoje paliko dirvonuoti).

Kseniai Kostenko padėjo dotacijos, bet jas reikėjo laimėti. Pravertė universitete įgytas kibernetinis išsilavinimas. Juk „vadybos meno“ (taip senovės graikų kalba reiškia žodis kibernetika) įvaldymas yra puikus sėkmingo ūkininkavimo pagrindas.