Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), nagrinėdamas ūkininkės reikalavimą atlyginti žalą, pasisakė dėl žalos, padarytos purškiant augalų apsaugos produktais kaimyninį sklypą, atlyginimo.

Ūkininkė buvo deklaravusi žieminių kviečių ekologinį lauką. Laboratorijų duomenys parodė, kad laukas užterštas – nustatyta šoninė kaimyninė tarša. Derliaus nuėmimo metais laukui iš naujo pritaikytas pereinamasis laikotarpis, o laukas sertifikuojant įvardytas kaip neatitinkantis ekologinės gamybos reikalavimų dėl šoninės taršos.

VšĮ „Ekoagros“ konstatavo, kad pažeisti ekologiškam ūkininkavimui keliami reikalavimai – auginant ekologiškas kultūras nenaudoti chemikalų. Todėl ūkininkė neteko teisės parduoti užaugintą produkciją kaip ekologišką.

Teismai nustatė, kad ūkininkės ir atsakovo (jos kaimyno) dirbami žemės sklypai yra greta vienas kito, juos skiria 15 m pločio griovys. Įvertinę kaimyno augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą, šalių paaiškinimus ir kt., teismai nustatė, kad atsakovo žemės sklypas rugsėjo 6 ir gegužės 9 d. buvo purškiamas herbicidais, kurių sudėtyje glifosato.

Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ūkininkės laukas buvo užterštas glifosatu kaimynui nupurškus savo sklypą. LAT taip pat vertino, kad labiausiai tikėtinas ieškovės sklypo taršos šaltinis – atsakovo veikla gretimame sklype, nes tarša pasklido būtent nuo ūkininkės sklypo pakraščio (griovio), besiribojančio su atsakovo lauku. Kito taršos šaltinio, iš kur galėjo pasklisti glifosato turintys augalų apsaugos produktai, nenustatyta, rašoma advokatų kontoros „AG Invest“ tinklaraštyje.

Taigi LAT patvirtino išvadą, kad atsakovas (kaimynas), nupurškęs savo lauką augalų apsaugos produktais, kartu užteršė gretimą besiribojantį lauką.

Šios išvados teisinė reikšmė yra tai, kad ūkininkės kaimynas nesuvaldė gretimo sklypo užteršimo rizikos, nors jam tenka ši profesinio rūpestingumo pareiga. LAT praktikoje konstatuota, kad naudojant cheminį preparatą būtina laikytis geros augalų apsaugos naudojimo praktikos ir įsitikinti, kad šio naudojimas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o to nesilaikymas sudaro asmens veiksmų neteisėtumą.

Užterštas ūkininkės sklypas neteko ekologinės gamybos statuso, o jame užaugintus žieminius kviečius teko parduoti kaip neekologiškus, t. y. pigiau. Ūkininkė dėl to neteko užaugintos žemės ūkio produkcijos ekonominės vertės dalies.

Teismai sprendė, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė 40 510 Eur žalą kaip kainų skirtumą tarp ekologiškų ir neekologiškų kviečių.

Kita vertus, LAT atsižvelgė, jog ieškovė nesiėmė pakankamų priemonių, kad informuotų gretimame žemės sklype dirbantį ūkininką (atsakovą) apie tai, jog jos dirbamas žemės sklypas yra ekologinis, nesiėmė apsaugos priemonių, kad sklype auginami kviečiai nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis ir tuo prisiėmė dalį rizikos dėl galimos taršos.

LAT išaiškino, kad nors ekologiškai ūkininkaujantis ūkininkas neprivalo įrengti ekologinio lauko apsaugos juostų, jis privalo įsivertinti užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuojamų žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotų, besiribojančių su neekologinės gamybos būdu dirbamais žemės plotais, riziką ir imtis priemonių, kad sertifikuojami plotai ir (arba) juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis. Egzistuoja rizika, kad neįrengus apsaugos juostų gali padidėti žalos atsiradimo tikimybė.

Nusprendusi neįrengti kitiems asmenims aiškios apsauginės juostos, ūkininkė prisidėjo prie rizikos padidėjimo, kad laukai, kuriuose vykdoma ekologinė augalininkystė, gali būti užteršti neleistinomis medžiagomis ir dėl to ūkiui gali atsirasti (padidėti) žala.

LAT nusprendė, kad ūkininkė dėl didelio neatsargumo, pasireiškusio nepakankamu rūpestingumu, smarkiai prisidėjo prie žalos jai atsiradimo. Dėl to ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą teismas sumažino 30 procentų.