Vilnius. Privačių miškų savininkų asociacija (PMSA) pranešė inicijuojanti miško savininkų kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl esą pažeistų nuosavybės teisių, Seimui atmetus Prezidento veto ir priėmus įstatymą dėl miško žemės įsigijimų ribojimų. 

Asociacija teigia, kad įstatyme neišvengta šiurkščių teisėkūros pažeidimų, tad tikėtina, jog teisės aktą ateityje vėl reikės keisti. 

„Ribojimai, nukreipti į privataus miško sklypo dydžio nustatymą, pirmiausiai neigiamai palies vietos miško savininkus. Elementaru – tokiu avantiūriniu sprendimu nuvertinta privati miško žemė, o jos savininkai bus priversti parduoti miškus už mažesnę nei rinkos kainą dėl konkurencijos aplinkos sumažėjimo“, – pranešime sako PMSA vadovas Aidas Pivoriūnas.

PMSA konstatuoja, kad priimti Miškų įstatymo pakeitimai prieštaraus Europos Sąjungos veikimo sutarčiai, pagal kurią draudžiami kapitalo judėjimo apribojimai, taip pat pažeis konkurencines sąlygas.

Kitos – Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMŽSA) pirmininkas Algis Gaižutis teigia, kad Paties PMSA kreipimosi teksto jam dar neteko matyti, tačiau girdėjo viešumoje pasirodžiusią informaciją, kad rengiamasi kreiptis į EK.

„Mūsų asociacijos principinė pozicija vieninga: atmetus Prezidento veto Seimo neeilinės sesijos metu 2019-08-22 priimtos Miškų įstatymo pataisos prieštarauja ES teisei, pažeidžia ES ir nacionalinius sąžiningos konkurencijos reikalavimus, kuomet kuriamos išskirtinės sąlygos valstybės valdomai įmonei - Valstybinių miškų urėdijai, tuo pačiu įvedant papildomus veiklos apribojimus mažesniems rinkos dalyviams ir apribojant galimybę privačių miško savininkams laisvai spręsti ir disponuoti savo nuosavybe“, - teigia A. Gaižutis.

Kaip jau skelbta, praėjusią savaitę Seimas pirmą kartą pasipriešino prezidento Gitano Nausėdos veto – parlamentarai nepritarė šalies vadovo siūlymui atsisakyti pataisų dėl miško žemės įsigijimų ribojimo.

Seimas pakartotinai balsavo, kad liepos pabaigoje priimti pakeitimai liktų galioti ir vienam ar susijusiems savininkams būtų galima įsigyti iki 1,5 tūkst. ha miško žemės. 

G. Nausėda siūlė Seimui atšaukti pataisas dėl 1,5 tūkst. ha „lubų“ ir palikti iki šiol galiojusią tvarką, kuri nenumato jokių ribojimų.

LMŽSA pirmininkas A. Gaižutis teigia, jog politikai užsižaidė su Miškų įstatymo pataisomis, deklaruoja viena, o priima visiškai ką kita.

„Klausimas kyla toks – sąmoningai tai daroma ar iš nesupratimo? Liaudies patarlė byloja, kad drumstame vandenyje didelės žuvys gaudomos... Juk reikėtų pirmiausiai neversti įvairiausiais draudimais, apribojimais ir papildomais mokesčiais mažųjų savininkų išsiparduoti turimų miškų.

Seimo, kaip įstatymų leidėjo, kokybiškam darbui užtikrinti ir lėšų skiriama daug, ir visokių sričių patarėjų, specialistų įdarbinta, kad padėtų politikams teisėkūros procese, tačiau rezultatas apgailėtinas. Toks įspūdis, kad nemažai daliai parlamentarų svarbiau momentinės emocijos, o ne išvados, teiktos Vyriausybės, Seimo teisės departamento, Europos teisės departamento, Konkurencijos tarybos, ir netgi Prezidento G. Nausėdos veto išsakyti argumentai.
Vietoje to, kad būtų užtikrintas tinkamas vykdymas jau galiojančių Konkurencijos įstatyme rinkos galios koncentracijos apribojimų (kas jau dabar užtikrintų nuosavybės koncentracijos ribojimus miškui), primityviai norima įrašyti draudimą TIK privačiai nuosavybei (iki 1500 ha), kai tuo tarpu valstybinių miškų urėdija viena valdo daugiau kaip 1 mln. ha ir jau dabar užima dominuojančią padėtį rinkoje.

Neaišku, kodėl nesinaudojama JAU ESAMAIS miško žemės įsigijimo saugikliais. Ar kam rūpi tai?“, - savo „Facebook“ paskyroje rašo A. Gaižutis.

Pasak LMŽSA vadovo, asociacija dalyvavo visuose svarstymuose, rengė ir teikė teisiškai argumentuotą organizacijos narių poziciją visais lygmenimis, aiškino plačiajai visuomenei per įvairius žiniasklaidos kanalus. Buvo kreiptasi į Konkurencijos Tarybą, paskui – į Aplinkos ministeriją, Vyriausybę, europines organizacijas, Seimo komitetus ir t.t. Iš visur sulaukta vienareikšmiško patvirtinimo, kad nuosavybėje įsigyti galimo privataus miško ploto dydžio ribojimas kitose ES šalyse netaikomas, nėra tinkamas pataisų iniciatorių deklaruotiems tikslams pasiekti.

Deja, Seimas į šiuos argumentus neįsiklausė...

MŪ, BNS inf.