Praėjusiais metais žemės ūkio sektoriuje pasauliniu mastu persidengė kelios esminės tendencijos – nuo rinkos svyravimų ir geopolitinių iššūkių iki sparčios technologijų integracijos ir politikos pokyčių.

Kaip teigiama Pasaulio banko apžvalgoje, vienas ryškiausių 2025 m. reiškinių buvo žemės ūkio prekių kainų mažėjimas – pasaulinis žemės ūkio kainų indeksas 2025 m. sumažėjo maždaug 6–7 proc. ir, pagal tarptautinių organizacijų prognozes, turėtų išlikti palyginti stabilus 2026 m. ar net šiek tiek sumažėti.

Ar žemės ūkio produktų kainų indeksas 2026 m. sumažės (pagal prognozes apie 2 proc.), priklausys nuo tam tikrų komponentų, pavyzdžiui, situacijos grūdų ir aliejingųjų augalų rinkoje.

Nors bendrai 2025 m. kainos mažėjo, tai neapramdė nerimo dėl neapibrėžtumo rinkose, susijusio su politiniais sprendimais, prekybos apribojimais ir geopolitinėmis įtampomis, kurie yra svarbūs veiksniai, formuojantys kainų trajektorijas. 

Technologijos ir inovacijos

2025 m. daug dėmesio skirta technologinei pažangai – ūkininkai ir įmonės vis labiau diegia skaitmeninius sprendimus, robotiką, dirvožemio ir derliaus stebėsenos sistemas, taip pat dirbtinį intelektą.

Šios technologijos padeda sumažinti sąnaudas, gerinti produktyvumą ir reaguoti į klimato svyravimus; tai tampa vienu pagrindinių būdų, kaip ūkininkai bando stabilizuoti savo verslus sudėtingose rinkose, pabrėžia „AgriBusiness Global“.

Geopolitika ir prekyba

Geopolitika tapo ne tik šalutiniu, bet dažnai vienu pagrindinių veiksnių, formuojančių agrarinės prekybos modelius. „Rabobank“ analitikai pažymi, kad prekybos srautai vis labiau priklauso nuo geopolitinių sprendimų, o ne nuo klasikinių paklausos ir pasiūlos principų – tai reiškia, kad politinės sąjungos, tarifai ir subsidijos perkelia pasaulio žemės ūkį į naują „diplomatinių santykių areną“. 

Žemės ūkis pasaulio žemynuose

JAV žemės ūkyje 2025 metai pasižymėjo intensyviais politiniais sprendimais, skirtais stabilizuoti ūkininkų pajamas po pastarųjų metų žemų kainų ir prekybos trikdžių. JAV žemės ūkio departamentas (USDA) paskelbė apie dešimčių milijardų dolerių paramos paketą, kurio tikslas – kompensuoti sunkumus ir suteikti laikiną finansinę parama ūkininkams. Tokie sprendimai sulaukė kritikos dėl to, kad jie nesprendžia ilgalaikių struktūrinių iššūkių, rašo „Reuters“.

Be to, JAV ir Kinijos santykiai ir prekybos derybos išliko svarbia tema, nes šios dvi ekonomikos yra didžiausios žemės ūkio gaminių eksporto ir importo partnerės, pažymi „AP News“.

Kinija 2025 m. toliau rūpinosi maisto saugumu ir vidaus gamybos stiprinimu – investavo į kruopų ir kitų pagrindinių produktų sandėliavimą ir didino subsidijas vietos ūkininkams.

Tuo pat metu nauji tarifai, tokie kaip dideli muitai mėsos importui, rodo, kad Pekinas bando apsaugoti vidaus gamintojus nuo nesąžiningos konkurencijos, tačiau tai kuria nerimą pasaulio eksporto rinkose, pastebi „Reuters“.

Indijos žemės ūkis 2025 m. užfiksavo rekordinį grūdų derlių, kurį paskatino geros meteorologinės sąlygos ir vyriausybės politika, įskaitant sumažintus mokesčius žemės ūkio ištekliams. Tai leido išlaikyti konkurencingumą net tarptautinės prekybos trikdžių sąlygomis, informuoja „The Times of India“

2026 m. sektorius laukia svarbių įstatymų pakeitimų, susijusių su sėklomis ir pesticidais, siekiant užtikrinti produktų kokybę ir sumažinti padirbtų produktų plitimą. 

Europos Sąjungos 2025 m. žemės ūkio politika buvo orientuojama į tvarumą, jaunųjų ūkininkų pritraukimą ir sektoriaus konkurencingumą. Europos Komisija ir Parlamentas intensyviai diskutavo apie BŽŪP (bendrosios žemės ūkio politikos) ateitį, siekdami mažinti biurokratinę naštą, skatinti inovacijas ir užtikrinti skaidrią paramą ūkininkams.

Taip pat ES skiria dėmesį demografiniams pokyčiams – vidutinis ūkininkų amžius yra aukštas, todėl Europos Komisija pabrėžia būtinybę remti jaunimą žemės ūkyje. 

Kai kuriuose Afrikos regionuose 2025 m. žemės ūkio rodikliai kėlė optimizmą – augo produktyvumas, gerėjo rodikliai ir didėjo pasitikėjimas rinkos ateitimi, nors infrastruktūros ir pagalbos stoka vis dar išlieka esminiais iššūkiais.

Šis augimas suteikia pagrindo optimistiškai žvelgti į 2026 m., jei bus tęsiamos investicijos ir politika sektoriui stiprinti.

Pagrindinės 2026 m. diskusijų temos ir iššūkiai

Remiantis tarptautinės žiniasklaidos ir ekspertų prognozėmis, 2026 m. dėmesio centre bus keli esminiai iššūkiai, kurie lems agroverslo diskusijų temas.

Visų pirma tai - rinkos struktūra ir prekybos politika. Geopolitika ir prekybos sprendimai stipriai veiks eksportą ir importą, o tarptautinės tarpusavio priklausomybės reikšmė dar labiau išryškės. Tai ypač pasakytina apie tokias prekes kaip sojos, grūdai, mėsos produktai, rašo „Rabobank Australia“.

Klimato pokyčiai – nuo ekstremalių oro reiškinių iki temperatūros svyravimų – vis labiau daro įtaką derliui ir kaštams. Didėjantis klimato poveikis, taip pat biologinių sprendimų, tokių kaip biologinės trąšos ar natūralūs augalų apsaugos produktai, taikymas tama viena iš svarbių diskusijų krypčių, pažymi „The Washington Post“.

Europos Sąjungai strategiškai svarbūs klausimai 2026 metais – jaunųjų ūkininkų trūkumas, darbo jėgos senėjimas ir konkurencingumo skatinimas.

Kaip rašo „AgriBusiness Global“, skaitmeninės technologijos, dirbtinis intelektas, automatizacija ir nauji biotechnologiniai sprendimai bus tarp svarbiausių 2026 m. tendencijų, padedančių ūkiams didinti našumą ir mažinti rizikas.