Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija parengė žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių praėjusių metų veiklos ekonominių rezultatų apžvalgą, kurioje pateikiami bendrovių veiklos rezultatų pokyčiai 2008-2012 metais pagal daugiau kaip 400 svarbiausių rodiklių: žemės, darbo, turto, pajamų, išlaidų, pelningumo, paramos, savikainų struktūros ir kt.

Apžvalgoje analizuojama 309 bendrovių veikla. Jos 2012 m. naudojo 286,5 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų arba 74,8 proc. visų juridinių žemės ūkio asmenų naudoto žemės ploto. Kitos smulkios bendrovės ir žemės ūkio įmonės (eksperimentiniai, mokomieji, socialiniai pagalbiniai ūkiai, kooperatyvai) naudojantys po keliasdešimt ar daugiau kaip 100 ha (iš viso 94 tūkst. ha), oficialiosios statistikos formų VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui neteikė ir jų duomenys, kaip netipinių žemės ūkio vienetų, neanalizuojami.

Tipinės žemės ūkio bendrovės ir kitą statusą turinčios žemės ūkio įmonės pernai naudojo tik 10,2 proc. viso visų Lietuvos ūkių naudoto ploto; viena bendrovė vidutiniškai 927 ha, iš jų 185 ha jai priklausė nuosavybės teise. Nuo 2008 m. nuosavybės teise valdomos žemės plotas padidėjo tik 54 ha. Keista, kad šiemet net aukščiausiame valstybės institucijų lygmenyje taip įsikarščiavus mėtoma bendrovių korta, kad jos baigia užvaldyti kaimą - susipirko tūkstančius (net dešimtimis) hektarų žemės, pasiėmė didžiąją dalį išmokų ir t. t. Žodžius ir sprendimus, net ir interesus vis tik reikėtų grįsti skaičiais.

Analizuojamos bendrovės, naudodamos tik 10 proc. žemės, pernai iš pagamintos ir realizuotos produkcijos gavo 1,6 mlrd. Lt. pajamų arba 28,5 proc. nuo visų ūkių gautų pajamų. Skaičiuojant gautas pajamas 1 ha naudotos žemės, jų tenka per 5,5 tūkst. Lt., kai kituose ūkiuose tik šiek tiek daugiau kaip 1,5 tūkst. Lt. Bendrovės 2012 m. sėkmingai įveikė 2009 m. krizę (kai pajamos 2009 m., palyginus su 2008 m., buvo sumažėjusios daugiau kaip 25 proc.) ir, palyginus su geriausiais 2008 m., pajamas iš 1 ha naudotos žemės padidino beveik 40 proc.

Tačiau šalia šio skaičiaus būtina matyti ir kitą - sąnaudas. Jos didesnės 30,6 proc. Išlaidos trąšoms ir dyzelinui padidėjo 25 proc., augalų apsaugos priemonėms - 51 proc., atsarginėms dalims - 36 proc. Todėl nors pajamų dalis iš realizacijos, liekanti bendrovėse (pelnas+darbo apmokėjimas) ir padidėjo nuo 17,4 proc. 2010 m. iki 28,7 proc. 2012 m., tačiau vis dėl to didžioji dalis dar atitenka kitiems tiek Lietuvos, tiek kitų šalių verslininkams.

Svarbiausia, kad bendrovės buvo naudingos žmonėms. Vidutiniškai viena bendrovė, naudodama 927 ha žemės, jau trejus metus iš eilės įdarbina po 33 darbuotojus, nes daugelis bendrovių (per 70 proc.) augina gyvulius. Vienam darbuotojui pernai teko po 28,1 ha žemės, iš jų nuosavybės teise bendrovei priklausančios tik 5,6 ha. Tai labai svarbus rodiklis vertinant bendroves ir dėl jų dydžio, ir dėl darbuotojų galimybių gauti darbo pajamų, ir paramos, ir dėl jų tvarumo. Esant ir tokioms sąlygoms, pernai vidutiniškai vienam darbuotojui per metus teko 18,5 tūkst. Lt. darbo pajamų (per mėnesį 1549 Lt., per dieną 77 Lt, per valandą 10,3 Lt.). Atlyginimai per metus padidėjo 7,2 proc. Be to, už kiekvieną darbuotoją bendrovė sumokėjo po 5676 Lt. socialinio ir sveikatos draudimo įmokų.

Vidutiniškai vienos žemės ūkio bendrovės vizitinė kortelė 2010-2012 m.

*  - skaičiuota neminusavus nuostolio ir gyventojų pajamų mokesčio

Bendrovės naudingos valstybės ir savivaldybių biudžetui. Pernai įvairių mokesčių ir įmokų (gyventojų pajamų, pelno, žemės, socialinio ir sveikatos draudimo ir kt.) 1 ha teko per 370 Lt. Palyginus su darbo apmokėjimo sąnaudomis 1 ha - 629 Lt, gautomis išmokomis - 518 Lt, tai turi būti vertinama kaip tinkamas įnašas valstybės funkcijoms vykdyti. Jeigu kiekvienas ūkininkaujantis pernai būtų prisidėjęs nuo kiekvieno naudoto hektaro bent pusę tiek, tai valstybės biudžetas būtų gavęs per pusę milijardo pajamų. Deja, negavo nė trečdalio tos sumos.

Išanalizuoti bendrovių veiklos duomenys akivaizdžiai parodė, kad ES parama neskatina daugiau ir efektyviau dirbti. Išmokų dalis visose pajamose nuo 14,3 proc. 2010 m. sumažėjo iki 8,4 proc. Vienam litui bendrovės darbuotojo sukurtų pajamų paramos išmokomis 2010 m. teko 16 centų, o pernai - tik 9 centai. Vidutiniškai kitų ūkių darbuotojams paramos 1 litui pajamų tenka net po 26 centus. Tai atsitiko todėl, kad parama beveik visiškai atsieta nuo darbo rezultatų. Tai rodo ir tas faktas, kad vieno bendrovėje dirbusio darbuotojo darbo produktyvumui nuo 2010 m. padidėjus 59 proc., parama jo darbo rezultatui išmokų pavidalu sumažinta 44 proc. Net ir tokiomis sąlygomis kol kas bendrovės išliko naudingos ir žmonėms, ir valstybei.

Artimiausiu metu bus baigtos rengti dar dvi apžvalgos. Kitąmet gegužės 1 d. sukaks 10 metų, kai Lietuva ir žemės ūkio sektorius yra ES narė. Ką tai davė ir ko ne žemės ūkio bendrovėms ir apskritai Lietuvos ūkiams, bus analizuojama antroje apžvalgoje. Na o trečioje - žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų veiklos palyginamieji rezultatai. Taip mūsų pasiekimai bus palyginti su kaimyninių, panašias sąlygas turinčių, ūkių rezultatais per 10 metų.

Jeronimas KRAUJELIS

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas