


Vilnius. Kodėl dėl taršos vis kaltinamas žemės ūkis ir nutylima apie teršalus, patenkančius į aplinką, pavyzdžiui, iš miestų nuotekų sistemų? Pamąstyti kviečia Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) vadovas Aušrys Macijauskas.
Jo teigimu, žaliasis smegenų plovimas – tai valstybės, politinės partijos ar įmonės strategija, kai rinkodaros (politinės reklamos) tikslais apgaulingai skelbiama, kad valstybės, partijos, įmonės politika, veikla ir produktai yra draugiški aplinkai, nors nieko bendro su tvarumu neturi.
„Viena populiariausia žaliojo smegenų plovimo priemonė yra kitų kaltinimas, taip bandant nuslėpti savas problemas.
Geras tokio žaliojo smegenų plovimo pavyzdys gali būti Lietuvos žaliųjų aktyvistų ir politikų niekuo nepagrįsta kritika žemės ūkiui dėl taršos, nutylint apie teršalus, kuriuos į aplinką išmeta miestai. Faktai tokiems veikėjams neįdomūs“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo A. Macijauskas.
Jo teigimu, Lietuvos žemės ūkis yra vienas žaliausių Europos Sąjungoje, čia sunaudojama absoliučiai mažiausiai pesticidų (0,8 kg/ha per metus), kai tuo tarpu ES vidurkis yra daugiau nei tris kartus didesnis – 2,5 kg/ha, o kai kurios ES valstybės narės sunaudoja daugiau kaip 10 kg/ha.
Pasak LGAA vadovo, ir pagal trąšų naudojimą taip pat esame vieni žaliausių. Turime turtingiausias sėjomainas ir daugiausia kraštovaizdžio elementų, taikome modernias precizinio ūkininkavimo priemones, kurios dar labiau mažina ir taip mažiausią ES taršą. Tad galime būti pavyzdžiu vokiečiams, olandams, prancūzams bei visiems kitiems Europos Sąjungoje ir ne tik.
„Tuo tarpu su miestų nuotekų valymu esame visiškame dugne. Daugelio miestų ir miestelių valymo įrenginiai nebeatitinka net minimaliausių reikalavimų. Sovietmečiu projektuoti įrengimai nebesugeba susidoroti su skalbyklių ir indaplovių išskiriamomis nuotekomis, kurių kiekis per pastaruosius 30 metų išaugo kelis kartus. Kiekvienas vilnietis per metus į aplinka išleidžia virš 100 tonų nepakankamai išvalytų nuotekų! Po 100 tonų kiekvienas, Karlai!
43 milijonai tonų teršalų kasmet tik iš Vilniaus! Miesteliuose ir kaimuose valymo įrenginių dažnai iš viso nėra, ir į šią statistiką net nepapuola. Vandentiekis yra, o valymo įrenginių – ne, nėra. Bet apie tai šnekama mažai. Nes apie tai nieko nenori girdėti rinkėjas. O jei išgirs, tai baisiausiai įtūš, ir tikrai nebalsuos.
Lengviausia viską suversti žemdirbiams: jų mažai, jų balsai rinkimuose nieko nelemia ir juk visi patikės, kad Nemuną ir Baltijos jūrą užteršė ūkininkas, ūkininkaujantis Dzūkijoje“, – teigia A. Macijauskas.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Zita Varanavičienė: ūkininkai iš akies augalų apsaugos produktų nepurškia
2023-05-11 -
Arūnas Rutkauskas: „Investuojame į ateitį“
2023-05-10 -
Klaida, galinti kainuoti brangiai?
2023-05-09
Skaitomiausios naujienos
-
Vyriausybė sumažino gazolių lengvatą, pritarė Pieno įstatymo projektui
2023-05-17 -
Lietuvoje grėsminga dirvožemio drėgmės situacija
2023-05-30 -
Patirtis: su tiesiogine sėja ūkyje baigėsi ramybė
2023-05-26
(0)