Vilnius. Europos Komisijos inicijuojama ES žaliųjų teiginių direktyva (angl. Green Claims Directive) siekiama užkirsti kelią vadinamajam žaliajam smegenų plovimui (angl. greenwashing).

Direktyvai įsigaliojus prekybininkai turės užtikrinti ant prekių pakuočių esančių ekologiškumo teiginių pagrįstumą. Pokyčius komentuoja teisės firmos „Sorainen“ advokatė, ESG paslaugų grupės vadovė Vitalija Impolevičienė

Europos Komisija skelbia, kad 53 proc. ant Europos sąjungos šalyse parduodamų produktų pakuočių ir jų reklamose skelbiamų ekologiškumo teiginių yra susiję su neaiškia, klaidinančia ar nepagrįsta informacija. Numatoma, kad Direktyva įsigalios 2024 m., o per 18 mėnesių nuo priėmimo jos reikalavimai turės būti perkelti į Lietuvos teisės aktus. 

Pasak V. Impolevičienės, Direktyvos pasiūlymuose aiškiai apibrėžiamos dažnai reklamose ir įmonių socialinės atsakomybės deklaracijose aptinkamos sąvokos (poveikis aplinkai, socialinis poveikis, patvarumas ir kt.), taip pat su ekologiškumu bei tvarumu susiję teiginiai, kurių reikšmės iki šiol buvo gana miglotos ir prekybininkai galėjo jomis laisvai manipuliuoti.

„Remdamiesi šiais apibrėžimais ir nustatytais standartais prekybininkai privalės atlikti vertinimą ir patikrinti ant prekių pakuočių esančių ekologiškumo teiginių pagrįstumą. Tai darant turės būti atsižvelgiama į visą gaminio gyvavimo ciklą. Negalėdamos pagrįsti žaliųjų teiginių, įmonės privalės jų atsisakyti.

Kitaip tariant, numatoma pirkėjo teisė gauti išsamią ir patikimą informaciją. Pagrindimo ir patvirtinimo procedūras vykdys ES valstybių narių akredituotos nepriklausomos institucijos“, – teigia advokatė.

Taip pat jei vienas produktas vertinamas pagal, pavyzdžiui, gamybos cikle išskiriamą CO₂ emisiją, tai pagal šį kriterijų turi būti vertinami ir kiti lyginami produktai.

Siekiant sumažinti manipuliavimo žaliaisiais teiginiais galimybes, griežčiau bus kontroliuojama ir aplinkosauginių ženklų rinka. Tikslas – užtikrinti, kad būtų naudojami tik visos ES lygmeniu pripažįstami ženklai. Jie turės būti skaidrūs, patikrinti trečiosios šalies ir reguliariai peržiūrimi.

Teisininkė primena, kad direktyvos siūlymuose valstybėms narėms suteikiama teisė už reikalavimų nesilaikymą skirti baudas. Pažeidus numatytus reikalavimus, iš įmonės būtų paprašyta pasiaiškinti, pažeidimą ištaisyti, o to nepadarius galėtų būti skiriama bauda. Siūloma, kad jos dydis siektų ne mažiau kaip 4 proc. prekybininko metinės apyvartos atitinkamoje valstybėje narėje ar valstybėse narėse.

Direktyvos reikalavimai dėl ekologiškumo teiginių pagrindimo nebus taikomi labai mažoms įmonėms, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 2 mln. Eur, išskyrus atvejus, kai jos nori gauti ekologiškumo teiginio atitikties sertifikatą.

Kaip atpažinti žaliąjį smegenų plovimą?

Kaip teigiama teisės firmos pranešime, ekologinį manipuliavimą gali išduoti trys pagrindiniai požymiai.

Visų pirma, ant pakuočių pateikiami bendro pobūdžio teiginiai be išsamesnių paaiškinimų. Jei teigiama, kad gaminys ar paslauga yra „draugiški aplinkai“, „mažiau taršūs“, „tvarūs“, tačiau ant pakuotės nėra jokių papildomų paaiškinimų, tai gali būti gana aiškus ženklas, kad teiginys nepagrįstas.

„Dar vienas aiškus ekomanipuliavimo požymis yra lyginamieji teiginiai be objektyvių įrodymų. Neretai palyginimuose teigiama, kad gaminys yra draugiškesnis aplinkai nei kiti panašūs gaminiai – pavyzdžiui, į aplinką išmeta 40 proc. mažiau CO2 arba sunaudoja mažiau energijos. Tačiau dažnai nepaaiškinama, kokie konkrečiai parametrai buvo lyginami ir kur galima rasti detalius skaičiavimus.

Tai pat manipuliavimą išduoda naudojami simboliai ir logotipai, apie kuriuos nėra informacijos. Dažnai ant gaminių pakuočių galima aptikti įvairius ženklus ir logotipus, kurie tariamai patvirtina gaminio ekologiškumą ar draugiškumą aplinkai.

Egzistuoja daugybė skirtingų sertifikavimo schemų, kuriomis patvirtinamas gaminių atitikimas tam tikriems standartams. Tokių sertifikatų pripažinimas ir statusas skiriasi, vienus gauti yra sunkiau, kitus – lengviau.

Kai kurie – kaip, pavyzdžiui, Europos Sąjungos ekologinis ženklas – yra teisiškai reglamentuoti, todėl yra išties patikimi. Tačiau netrūksta ir tokių, kurių funkcija iš esmės yra rinkodarinė. Jei jokios papildomos informacijos apie sertifikatą ekologinį ženklą ant pakuotės nėra, o internete taip pat sudėtinga sužinoti kažką daugiau, tikėtina, kad sertifikatas neturi jokios reikšmės ir greičiausiai yra paties gamintojo“, – sako advokatė V. Impolevičienė.