Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Nuomonė
Agrarinė Ukraina: grėsmė ar galimybė Europai sustiprėti?
Shutterstock.com nuotr.

Lenkijos ūkininkų akcijos prieš Ukrainos grūdų eksportą atgarsiai nuvilnijo per Europą. Lenkijos ūkininkai nepatenkinti valdžia, kuri iš pradžių juos ramino, kad Ukrainos grūdai keliaus per Lenkiją tranzitu, tačiau paaiškėjo, jog jie buvo parduodami šioje šalyje ir grūdų kainos vidaus rinkoje gerokai krito. Todėl Lenkijos grūdų augintojai kartais dirba nuostolingai.

Šiame kontekste vis aktyviau diskutuojama ir apie Ukrainos narystės poveikį Europos Sąjungos žemės ūkio sektoriui. Gerai ar blogai tai Europos ūkininkams?

Ukrainoje analizuojamos įvairių šalių stojimo į ES patirtys ir narių senbuvių baimės bei nuogąstavimai, bandoma rasti argumentų, galinčių nuraminti Europos ūkininkus.

Bioversija 2024 07 09 m7

Savo nuomonėmis dalijasi ir argumentus pateikia manoūkis.lt pašnekovai:

  • Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministro pavaduotojas Markiyanʼas Dmytrasevichʼius
  • Ukrainos agrarinio verslo klubo generalinis direktorius Romanʼas Slastyonʼas
  • agroverslo kompanijos IMC generalinis direktorius Alexʼas Lissitsaʼas
  • Ukrainos agrarinių rūmų asamblėjos valdybos pirmininkė, Žemės ūkio ir maisto produktų platformos prezidentė, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Olga Trofimtseva

Kadaise ES baiminosi Lenkijos narystės

„Prisiminkime Lenkijos ir Rumunijos stojimo į ES patirtį. Kai jos stojo į ES, tarp Europos ūkininkų kilo toks pat šurmulys, kokį dabar matome Lenkijoje“, – primena Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministro pavaduotojas Markiyanʼas Dmytrasevichʼius. – Verta pateikti Ukrainos ir ES prekybos žemės ūkio produktais nuo praėjusių metų birželio pavyzdį, kai neliko muitų ir kvotų. ES šalių žemės ūkiui nieko baisaus nenutiko. Taip, lenkams teko šiek tiek daugiau ukrainietiškų grūdų, bet jie gauna šiek tiek daugiau subsidijų iš europinių fondų. Situacija išsilygino, katastrofos neįvyko ir neįvyks. Ir mes, ir europiečiai suprantame, kad dėl Ukrainos įstojimo į ES greičiausiai įvyks persiskirstymas Europos Sąjungoje vidaus rinkoje, tačiau esu tikras, kad pasauliniu mastu visi šie dalykai kompensuosis.“

Kiekvienas medalis turi dvi puses

Asociacijos „Ukrainos agrarinio verslo klubas“ generalinis direktorius Romanʼas Slastyonʼas pažymi, kad yra dvi medalio pusės: „Lenkijos ūkininkai reiškia nepasitenkinimą dėl išaugusio ukrainietiškų grūdų kiekio ir grūdų augintojų pajamų sumažėjimo. Kita vertus, atpigus grūdams vidaus rinkoje, Lenkijos gyvulių augintojai gavo galimybę įsigyti pigesnių grūdų. Laimi ir Europos vartotojai, nes galiausiai jie gauna de facto pigesnius maisto produktus. Susirūpinta dėl ukrainietiškos vištienos eksporto. Statistika rodo, kad ES pagaminama apie 11 mln. t vištienos. Iš viso ES importavo apie 800 tūkst. t vištienos, Ukrainos dalis tik 150 tūkst. t, pasiūlos lyderės buvo Brazilija ir Tailandas. Kinijos pasiūla procentine išraiška padidėjo ne mažiau nei mūsų. Nebuvo taip, kad mes ką nors visiškai išstūmėme iš šios rinkos.“

Ukraina pati turi kalbėti ir aiškinti

Agroverslo kompanijos IMC generalinis direktorius Alexʼas Lissitsaʼas teigia, kad būtina įsitraukti ir dirbti su įvairių ES šalių žemdirbių judėjimo lyderiais, norint išsiaiškinti skausmingiausius taškus. „Jei, tarkime, prancūzų ūkininkai nerimauja dėl savo darbo vietų, jiems reikėtų pasakyti, kad Ukraina iš jų darbo neatims, nes mūsų pagrindinės pozicijos beveik nesikerta, – pabrėžia A. Lissitsaʼas. – Tas pats pasakytina apie Ispaniją ir kitas šalis. Dabar turėtume sukurti tokią platformą, kurioje visi įsijungtų į aiškinamąjį darbą. Visų pirma, joje turėtų dalyvauti mokslininkai, disponuojantys atitinkamais ištekliais, statistika. Būtina kartu su ES atlikti apklausas, svarstyti įvairius sektorinius modelius, kad pavyktų atkreipti politikų ir verslo dėmesį į tuos ūmius momentus, kurie potencialiai gali iškilti.“

Stojimas į ES nebūna staigus ir sprogus

Skaičiavimų svarbą pabrėžia ir Ukrainos agrarinių rūmų asamblėjos valdybos pirmininkė, Žemės ūkio ir maisto produktų platformos prezidentė, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Olga Trofimtseva: „Man nepasitaikė išsamių studijų ar scenarijų modeliavimo apie tai, kaip rinkos atvėrimas Ukrainos žemės ūkio gamintojams ir eksportuotojams paveiktų situaciją ES ilgalaikėje perspektyvoje. Tačiau žinau, kad Vokietijos ir Prancūzijos sektorinės asociacijos savo reikmėms atliko panašius tyrimus. Jų rezultatais remtasi vertinant galimus rinkos iškraipymus ir būtiną teisinės bazės sąlygų pritaikymą, o taip pat argumentuojant tam tikrų sektorių pozicijas bendraujant su Briuseliu.

Manau, Ukrainos pusė turėtų inicijuoti atitinkamą tyrimą dėl Ukrainos stojimo į ES scenarijų ir poveikio žemės ūkiui kartu su ES mokslo ir lobistinėmis institucijomis. Tai būtų puikus signalas ir sustiprintų pasitikėjimą. Juk ES politikai mėgsta skaičiuoti ir priimti sprendimus remdamiesi skaičiais, skaičiavimais ir mokslininkų išvadomis.“

O. Trofimtseva, paklausta, kurių ES šalių žemės ūkio gamintojai gali pirmiausia nukentėti dėl tokio scenarijaus, kartu kokie ES sektoriai turės naudos iš Ukrainos produktų, atsako, kad Ukrainos įstojimas į ES nebus staigus ir sprogus vienos dienos veiksmas.

„Greičiausiai šis procesas bus laipsniškas ir ilgas. Su visa pagarba kai kurių mūsų šalies atstovų ambicijoms, vargu ar tai įvyks per dvejus metus. Tačiau tuo pat metu integracija į kai kurias ES sritis bus greitesnė, kitose – lėtesnė, su daugiau iššūkių ir pereinamaisiais laikotarpiais.

Kalbant apie mūsų žemės ūkio sektorių, manau, kad kolegos iš ES greičiausiai pasiūlys pereinamąjį laikotarpį, jog pavyktų išvengti drastiškų ar nenuspėjamų Ukrainos įstojimo į ES padarinių jos didžiuliam žemės ūkiui. Todėl apibūdinimų, kad kas nors kentės ar nukentės, nevartočiau.

Mes jau patyrėme, kad didesnį spaudimą patiria mūsų artimiausi kaimynai ir pirminės gamybos (žaliavų) sektoriai. Tačiau net ir ši situacija, kurią sukėlė karas ir ES pritaikytas didžiausio prekybos palankumo režimas Ukrainos gaminių importui (panaikinus muitus it kvotas), tapo savotišku supaprastintu simuliatoriumi, galinčiu parodyti mums ir mūsų bičiuliams jautriausias ES sritis. Manau, visos Bendrijos šalys turės naudos iš Ukrainos produktų, net jei dabar tai neakivaizdu.

Pirma, dėl to, kad jau dabar Ukrainos stojimo į ES klausimas stumia Briuselį ryžtingoms Bendrosios žemės ūkio politikos reformoms (dabartines daugelis ekspertų ir pačių žemės ūkio sektoriaus atstovų laiko ne itin veiksmingomis ir neatitinkančiomis šiuolaikinių iššūkių).

Antra, vis priimtinesnė tampa tezė, kurią jau keletą metų propaguoju oficialiai ir neoficialiai visuose ES sprendimų priėmimo centruose: ES turėtų vertinti Ukrainos narystę kaip Bendrijos stiprinimą, o ne kaip grėsmę žemės ūkio gamintojams. Laikantis teisingo požiūrio, ES su Ukraina taps stipriausia pasaulio žemės ūkio rinkų žaidėja, su kuria net Jungtinėms Valstijoms bus sunku konkuruoti.

Ukrainos ūkininkai galėtų suteikti „naują kvėpavimą“ ES žemės ūkiui. Esu tikra, kad gyvulininkystės, žaliosios energetikos, žemės ūkio technologijų ir sėklininkystės sektoriai patirs didelių pokyčių. De facto Ukraina jau tapo Europos ekonominės erdvės dalimi ir beveik visi tai pamatė prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš mus: Ukraina sėkmingai integruota į ES žemės ūkį. De jure dabar tiesiog turime sudėlioti visas būtinas susitarimo sąlygas.“

Kelias į ES – lyg pasjanso dėlionė

Ar klausimas apie galimus Ukrainos narystės pavojus ES agrariniam sektoriui nėra per ankstyvas?

Visuomeninės organizacijos „Ukrainos Europos politikos centras“ vykdomosios direktorės Liubov Akulenkoʼos teigimu, kalbant apie ES šalių narių požiūrį į ES plėtrą, galima išskirti keturias šalių grupes. Aktyviai ES plėtrą remia Lenkija, Slovakija, Čekija, Latvija, Lietuva, Estija, Austrija, Suomija, Italija, Vengrija. Tiesa, atsižvelgiant į dabartinę Vengrijos vadovų laikyseną, būtent dėl šios šalies Ukrainai gali kilti daugiausia problemų siekiant narystės ES. Lenkija – atskiras atvejis, kai kalbama apie žemės ūkio sektorių.

Antrai grupei priklauso vadinamosios blokuojančios šalys: Prancūzija, Nyderlandai, Bulgarija. Paprastai jos skeptiškai žiūri į naujų valstybių narių priėmimą.

Trečioji šalių grupė vadinama sėdinčiomis ant dviejų kėdžių. Tai Ispanija, Portugalija, Švedija. Plėtros kontekste jų požiūriai nepastovūs.

Ir dar yra ketvirtoji grupė, kuriai įtaką daro Vokietijos pozicija. Tai šalis, kuri teigiamai žiūri į plėtrą, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms, o jos pozicija keičiasi pagal aplinkybes.

Tad laimėti šį pasjansą nelengva.

Europos Komisijos atliktame Ukrainos integracijos į ES būklės vertinime laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2023 m. I ketvirčio šios šalies pažanga žemės ūkio srityje pagal 5 balų skalę įvertinta vienetu. Tai iliustruoja faktą, kad ukrainiečiai dar turi daug nuveikti žengdama į Europą. Tačiau kelią įveiks tas, kuris eina, o ne tas, kuris ieško neįveikiamų kliūčių ir pasiduoda.

Autorius: Oleksiy RYZHKOV, Andriy OCHERETKO, Kyjivas
    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
    Visos apklausos