BASF A1 2024 06 19 Basf m1 2024 06 19
Maistas
Vartotojų pasirinkimo kriterijai: be trąšų, be pesticidų, lietuviška ir pigu
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Vartotojai vertina Lietuvos ūkininkų užaugintą produkciją, tačiau pabrėžia, kad ji yra brangesnė ir nemaža dalis jų nepalaiko laukus purškiančių ar tręšiančių ūkininkų, rodo apklausos rezultatai.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko bendrovė „Spinter Tyrimai“ asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu.

Asociacijos pranešime teigiama, kad kas trečias šalies gyventojas ūkininkų išaugintą produkciją vertina kaip skanesnę, saugesnę ir kokybiškesnę, tačiau beveik kas antras pažymi, jog ji yra brangesnė nei įvežtinė. Septyni iš dešimties respondentų nepalaiko auginamą produkciją purškiančių ar tręšiančių ūkininkų.

Bioversija 2024 04 26 m7

Apklausos rezultatai atskleidė, kad lietuviams svarbiausi kriterijai įsigyjant daržoves, vaisius ar kruopas yra ne tik žema kaina (44 proc.), bet ir graži, sveika išvaizda (37 proc.), o kas trečiam (34 proc.) svarbi ir kilmės vieta – nori, kad būtų užauginta Lietuvoje. 

Vis dėlto asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė sako, kad Lietuvoje užauginti gražų, sveiką ir įperkamą maistą darosi vis sunkiau. Anot jo, siekiant žaliojo kurso tikslų esame linkę prisiimti ne visada pamatuotus įsipareigojimus, ypač tais atvejais kai alternatyvų nėra arba dėl jų verda diskusijos.

„Lietuvoje jau dabar naudojame mažiau nei ES vidurkis pesticidų, nes esame priskirti Šiaurės Europos zonai, tačiau tiek visuomenei, tiek sprendimų priėmėjams atrodo, kad dar perpus sumažinti jų naudojimą žemės ūkyje yra gera mintis. Iš ūkininkų atėmę būdus apginti augalus nuo juos puolančių ligų ir kenkėjų, negalėsime konkuruoti su šias galimybes turinčiomis rinkomis, lietuviška produkcija, tikėtina, dar labiau brangs ir taps įperkama tik aukštesnių pajamų gyventojams“, – sako Z. Varanavičienė.

Pasak jos, kasmetinės Europos maisto saugumo tarnybos (EFSA) ataskaitos rodo, jog Europoje valgome išties saugų ir sveiką maistą – naujausiais duomenimis, ištyrus 87 tūkst. maisto ėminių, nustatyta, kad 96,1 proc. jų atitiko griežtus ES leistinų pesticidų likučių reikalavimus.

Anot Z. Varanavičienės, siekti žaliojo kurso tikslų galima ne per draudimus, o didinant ūkio efektyvumą, investuojant į tiksliąsias ir skaitmenines technologijas, plačiau taikant gerąsias tiksliosios žemdirbystės praktikas ir derinant biologinius ir cheminius produktus.

Apklausos rezultatai rodo, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų teigiamai vertina siūlymą perpus sumažinti pesticidų ir trąšų panaudojimą žemės ūkyje siekiant žaliojo kurso tikslų, tačiau beveik kas antram (45 proc.) atrodo, kad priėmus tokį sprendimą, produkcijos kaina turėtų būti tokia pati, kas trečias (33 proc.) sutiktų mokėti 10 proc. daugiau. Tokį siūlymą dažniau teigiamai vertina aukštojo išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių bei rajonų centrų gyventojai, taigi turintieji didesnę perkamąją galią ir nepatiriantys sunkumų.

„CropLife Lietuva“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ balandžio mėnesį. Tyrimo metu visoje Lietuvoje apklausta 1014 šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. 

Parengta: pagal „CropLife Lietuva“ inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos