Vilnius. Lietuvoje 2 895 produktai žymimi tautinio paveldo ženklu, reiškiančiu, jog dirbiniai ar kulinariniai patiekalai gaminami pagal autentiškas tradicijas, egzistuojančias ilgiau nei 100 metų. Ekspertai, etnologai, tautodailininkai bei lietuviškos virtuvės meistrai sutaria, jog tokia diena įsimintinų dienų sąraše padėtų šviesti visuomenę ir populiarinti tautinio paveldo ženklą.

Tautinio paveldo diena

Birželio pabaigoje sukaks 10 metų, kai buvo priimtas Tautinį paveldą saugojantis įstatymas. Net 43 tautinio paveldo ženklu sertifikuotus patiekalus  gaminantis restoranas „Bernelių užeiga" inicijavo diskusiją, skirtą pasidalinti specialistų sukaupta patirtimi, problemomis ir tikslais, siekiant saugoti lietuviškas tradicijas, amatus bei kulinariją. „Atsiranda vis daugiau sertifikuotų  gaminių bei patiekalų, gaminamų pagal autentiškas tradicijas ir receptūras.  Mūsų tikslas ne tik daugiau kalbėti, bet ir inicijuoti dar vieną svarbią dieną įsimintinų dienų sąraše - Tautinio paveldo dieną, kurios metu būtų skatinamos šventės, diskusijos, amatininkų susitikimai ar mugės. Tai turėtų būti svarbus atspirties taškas kalbėti  ir šviesti visuomenę apie mūsų tautinį paveldą", - mano „Bernelių užeigos" vadovė Jolanta Kubolienė.

Ekspertai sutaria, kad tautinio paveldo ženklas turėtų būti aktyviau viešinamas. Anot gamintojų, retas supranta šio ženklo vertę, nors praeinamas ilgas ir nelengvas kelias, kol gaminys yra sertifikuojamas, t. y. pripažįstamas jo autentiškumas, tradiciškumas ir kilmė.

„Lietuvos Tautinio paveldo diena būtų galimybė garsiau kalbėti apie tautinio paveldo reikšmę, ypač kai panašios dienos neturime. Svarbu nenupiginti šios dienos prasmės ir tinkamai ją paminėti, įtraukti bei sudominti visuomenę", - sako ŽŪM autinio paveldo ir mokymo skyriaus vedėja Regina Voverytė-Šimkienė.

Sertifikuojami tik autentiški krašto patiekalai

 „Produktas turi atitikti tris kriterijus - tai  istoriškumas, kilmė ir gamybos būdas. Taip pat labai svarbu, kad produktas būtų gamintas ir prieš 100 metų. Anksčiau lietuviai, ypač dvarų šeimininkai, augindavo namines antis ir žąsis, tad tikėtina, kad galėjo įprastą kiaulienos mėsą pakeisti antiena. Jeigu įrodytumėte, jog prieš šimtą metų tai buvo gaminta pagal tą pačią receptūrą, o patiekalą žinojo to regiono žmonės, patiekalui būtų galima suteikti tautinio  paveldo ženklą. Dažnai manoma, kad istoriją reikia pateikti kone nuo Adomo ir Ievos laikų, tačiau tai gali būti ir šeimos tradicijų tęstinumas," - paaiškina ekspertė Violeta Dubnikienė.

Pasak Nijolės Marcinkevičienės, patieklas „Dešrelės aluje" buvo Šiaurės Lietuvos krašto valgis, beje, tame krašte netgi būdavo verdama alaus sriuba. Tai buvo šventinis patiekalas: kai šeimininkė atnešdavo tokią sriubą, tai reikšdavo, kad balius baigiasi.

Visgi ekspertai vieningai sutaria, kad patiekalai turėtų būti pagaminti pagal išsaugotą autentišką receptūrą - tautinio paveldo produktas negali būti gaminamas pasitelkiant šiuolaikinius priedus bei prieskonius.  Sertifikavimo komisijos ekspertams tenka pripažinti, kad keičiantis produktų kokybei, netgi mėsai, kuri šiandien yra kitokia dėl pasikeitusių pašarų, galime pagaminti tik autentiškam skoniui artimus produktus.

Didžioji paveldo dalis - valstietiškos kilmės

Anot etnomuzikologės Zitos Kelmickaitės, šiandien ypač populiaru kalbėti, kad mūsų palikimas - tai bajorų, kunigaikščių stalas: įdaryti paršeliai, fazanai ar kepta jautiena. Tad ekspertai siekė atsakyti į klausimą, kas yra tikrasis  mūsų paveldas: bajoriškoji ar valstietiškoji kultūra ir kaip giliai turime ieškoti savo tradicijų? „Savo paveldo galime ieškoti jau nuo XVI amžiaus. Iš istorinių šaltinių žinoma, kad bajorai turėjo ir migdolų, ir apelsinų, bet tos diduomenės buvo tik 4 procentai. Jie valgė  ir tuos pačius barščius, bet didelę jų raciono dalį sudarė įvežtiniai produktai. Tuo tarpu  valstiečiai neturėjo pasirinkimo, tad valgė, ką užsiaugino. Vadinasi, tikrasis mūsų paveldas yra valstietiškas. Žinoma, galime pristatyti ir bajorišką virtuvę, tačiau tai nėra kulinarinio paveldo pagrindas," - mano etnologė  N. Marcinkevičienė.

Tautinio paveldo produktų sertifikavimo komisijoje dirbantys specialistai teigia, kad  dvarų virtuvių patiekalų autentiškumą įrodyti netgi lengviau, nes tarnai surašydavo receptus inventorinėse knygose, tuo tarpu valstiečių receptai keliavo iš lūpų į lūpas ir būdavo žinomi tik tam tikruose regionuose.

Gaila, tačiau šiandien lietuviški patiekalai vis labiau tampa egzotika. „Yra patiekalų, kurie tikrai skanūs, bet daugelis negali jų pasigaminti, ypač gyvenantys užsienyje. Tenka pripažinti, kad net nemaža  Lietuvos dalis gyventojų nė neįsivaizduoja tikrojo kai kurių senųjų valgių, kurie ir šiandien gaminami,  skonio.

Šiuo metu tautinio paveldo gaminiai ženklinami pagal dvi kategorijas:  žalias ženklas reiškia, kad produktai tiksliai atitinka autentiškus tautinio paveldo produktų pavyzdžius, kurių sukūrimo procese yra naudojama daugiau kaip pusė rankų darbo, tuo tarpu raudonas ženklas žymi gaminius, artimus autentiškiems ir sukurtus naudojantis naujomis technologijomis.

Šiandien Lietuvoje iš 2 895 sertifikuotų tautinio paveldo produktų 2 439 yra tradiciniai gaminiai (maisto produktai iš jų sudaro 30 proc.),  443 - tradicinių veislių augalai, gyvūnai ir jų produktai, 13 - tradicinės paslaugos. Šalyje yra 151 atestuotas tradicinių amatų meistras, 37 sertifikuotos tradicinių amatų mokymo programos bei  714 tautinio paveldo produktų kūrėjų (tradiciniai amatininkai ar juridiniai asmenys, užsiimantys tradicinių gaminių gamyba arba teikiantys tradicines).

ŽŪM, MŪ inf.