Vokietija. Jeigu pakeistume 20 proc. suvartojamos jautienos ir ėrienos laboratorijoje užaugintais mėsos baltymais, iki 2050 m. žemės ūkiui priskiriama tarša sumažėtų perpus, rašo tarptautinis mokslo žurnalas „Nature“.

Pasaulinė maisto gamybos sistema išskiria maždaug trečdalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dėl kurių šyla klimatas.

Jungtinių Tautų organizacijos skaičiavimais, taršiausias žemės ūkio sektorius – jautienos gamybos.

Kad atsirastų daugiau vietos ganykloms ir pašarams reikalingų grūdų pasėliams, kertami CO₂ sugeriantys miškai. Be to, galvijai išskiria labai daug metano, kuris už CO₂ taršesnis 30 kartų.

Bakterijų pagrindu užaugintos mėsos alternatyvos seniai ne naujiena. Tačiau klimato situacijai negerėjant, prognozuojama, kad novatoriški maisto produktai taps dideles pajamas kuriančia pramonės šaka.

Dirbtinė mėsa laboratorijose auginama taikant fermentaciją, analogišką gaminant vyną ar alų: nerūdijančio plieno talpyklose bakterijos arba grybeliai maitinami gliukoze, kad išskirtų maistingus baltymus.

Gliukozės šaltiniai – cukranendrės, runkeliai ar kiti augalai – taip pat užima vietos, tačiau gerokai mažiau nei auginami gyvuliai.

Paskaičiuota, kad, pakeitus penktadalį visos suvartojamos mėsos dirbtine, pasaulio ganyklų plotas sumažėtų, žemės ūkiui reikėtų mažiau vandens.

Laboratorijose užauginti baltymai – idealus mėsos pakaitalas, turintis svarbiausių aminorūgščių. Tačiau vis dar neaišku, kiek pirkėjų atsisakys mėgstamų patiekalų dėl alternatyvos, kuri į mėsą labiau panaši strūktūra nei skoniu.