Vilnius. Lietuvos vartotojai nėra diskriminuojami, į šalį importuojant skirtingos nei kitose šalyse sudėties tų pačių ženklų maisto produktus, o Maisto ir veterinarijos tarnyba pagrįstai 2017 metais atliko šios problemos tyrimą.

Tokią išvadą daro speciali Seimo komisija, atsižvelgusi į tai, kad kai kurių Europos Sąjungos (ES) valstybių atlikti tyrimai dėl dvejopos prekių kokybės patvirtino, jog tai yra bendra ES rinkos problema, bet visos bendrijos lygiu jos niekas nesprendė.

Be to, Maisto ir veterinarijos bei Vartotojų apsaugos tarnybos nebuvo gavusios skundų dėl dvejopos maisto produktų kokybės, teigia komisija. 

Už išvadą komisijos nariai trečiadienį balsavo vienbalsiai. Dabar Seimas balsuos, ar jai pritarti.

„Negalime tvirtinti, kad maisto produktai, importuojami į Lietuvą, yra visiškai visi prastesni, pasirodo, yra ir geresnių nei kitose ES šalyse parduodamų. Kaip matome, tai ne vien Lietuvos, o visos ES problema - tiek senųjų, tiek naujų šalių. Iš pradžių, tik pradėdami tyrimą, buvome įsitikinę, kad tai tik naujųjų ES narių problema", - po komisijos posėdžio žurnalistams sakė jos vadovė „valstietė" Guoda Burokienė.

Parlamentarai pasiūlė gamintojams arba platintojams ateityje papildomai paženklinti į Lietuvą įvežamus produktus ir kitus gaminius, jeigu jų sudėtis skirsis nuo originalių tokių pat produktų kitose šalyse. 

Komisijoje dirbantis Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius siūlo nustatyti saugiklius, kad toks papildomas ženklinimas nebūtų kainos sąskaita. 

G. Burokienės teigimu, kai kuriose kitose ES šalyse toks ženklinimas yra - tai paaiškėjo tyrimo metu. „Kad atkreiptų dėmesį, kad yra kitokios sudėties tas pats produktas. Pavyzdžiui, „Dr. Oetker" prekės yra taip ženklinamos, yra trys ženklai", - pranešė ji. 

Komisija pripažino, kad valstybės institucijos nepakankamai efektyviai bendradarbiauja su nevyriausybinėmis vartotojų organizacijomis, jų darbas nėra tinkamai koordinuojamas.

Komisija Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Teisingumo ministerijai siūlo bendradarbiauti su vartotojų asociacijomis, sprendžiant dvejopos maisto produktų kokybės klausimą. 

Komisijos vadovė apgailestavo, kad Lietuvoje „pilietinės iniciatyvos" yra per silpnos. „Mūsų pilietinės iniciatyvos yra per silpnos, kai tuo tarpu 2011 metais visą judėjimą dėl dvejopos prekių kokybės rodė ir darė, sprendė problemas nevyriausybinės organizacijos, tai mūsų nesugebėjo padaryti ir nepadarė", - pareiškė G. Burokienė. 

Komisija taip pat nutarė pasiūlyti Vyriausybei 2019 metų biudžete numatyti lėšų maisto ir ne maisto produktų (pavyzdžiui, skutimosi peiliukų, skalbimo miltelių ir kitų
produktų) dvejopos kokybės tyrimams atlikti.  

Pasak G. Burokienės, konkretų prekių, kurios būtų tiriamos, sąrašą sudarytų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Būtų atsižvelgta į gyventojų pastabas. „Manau, kad ir gyventojai kreipsis ir rašys", - sakė komisijos vadovė. 

Komisija siūlo Vyriausybei parengti pataisas, kuriomis būtų atskirtos maisto kokybės privalomųjų reikalavimų nustatymo ir sankcijų taikymo už pažeidimus funkcijos, kurios abi dabar pavestos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybai.   

Komisija taip pat konstatavo, kad valstybinės institucijos nuo 2011 metų žinojo, kad į Lietuvą įvežama maisto produktų, kurių sudėtis skiriasi nuo parduodamų kitose ES valstybėse, bet nesprendė šios problemos, todėl tinkamai neatliko savo funkcijų. Tačiau komisija nenustatė, kad į Lietuvą pateko maisto produktų, kurie kenktų sveikatai.  

Seimas spalį sudarė šią komisiją aiškintis, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai. 

Tyrimas pradėtas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pernai rugpjūtį paskelbus, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Po tyrimo gamintojai teigė, kad pretenzijos dėl produktų kokybės - nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi vartotojų skoniai, o ne produkto kokybė.

BNS inf.