Vilija ir Darius Kašelioniai ūkininkauja Lapainios k., laiko apie 50 melžiamų karvių, turi per 550 ha dirbamos žemės ir ganyklų. Vilijos valdos – ekologinis uogynas ir daržas. Optimistiškai nusiteikusi Vilija kviečia mūsų skaitytojus gaminti iš to, ką dovanoja gamta.

Mišrų ūkį Kaišiadorių r. puoselėjantys Kašelioniai čia atsikraustė apie 2007 m., kai perėmė Dariaus tėvų ūkį. Dirba nenašiose žemėse.

Maistui – ir garšvos

Savo prižiūrimame plote Vilija augina avietes, braškes, serbentus, medlievas, 40 krūmų šilauogių. Pirmus metus pradės derėti sausmedžiai. Ji sako, kad jau laukia pasirodant smidrų.

Darže – įprastos tradicinės daržovės: morkos, bulvės, burokėliai ir kt.

„Pasisodini ir lauki. Kol dar niekas iš daržovių neišdygo, raunu pienes su garšvomis ir gaminu įvairias salotas ar žaliuosius kokteilius“, – juokiasi Vilija.

Pražydo klevai. Ūkininkei tai vieni iš gražiausių žiedų, iš kurių gamina, jais ir puošia maistą.

Augalininkystės ir gyvulininkystės ūkyje apmąstymų metas

„Tiesiog gyvenimas toks ir yra, neduoda ramybės. Vyras iki karo Ukrainoje pradžios išvežė ir pardavė visus grūdus. Jis labai nori viską padaryti tvarkingai, laikytis sutarčių“, – pasakoja V. Kašelionienė.

Kai trąšos pradėjo brangti, jau rudenį Kašelioniai galvojo, ką daryti – pirkti ar palaukti. Pasiūlymai buvo riboto laiko, reikėjo apsispręsti greitai. Taigi, tuomet ūkininkai nenusipirko. O dabar pabrango kelis kartus. Kol kas įsigijo tik kalkių ir šiek tiek trąšų.

„Galvoju, kad viskas praeina, tik reikia išgyventi. Vyrą raminu, kad pernai gerai patręšėme, tad gal dar dirvoje liko maisto medžiagų. Labai skatinu vyrą taikyti įvairias sėjomainas. Savo darže tai darau ir tikiu, kad vienas augalas padeda kitam“, – dalijasi mintimis ūkininkė.

Visai neseniai smalsūs ir nuolat žinių besisemiantys, naujovėmis besidomintys Kašelioniai lankė paskaitas, kurias skaitė užsienio svečiai. Jie davė pavyzdžių, kaip taikant įvairias sėjomainas pamažu galima atsisakyti trąšų.

Be to, pasakojo, kaip savo ūkyje gamina kompostą, kuriuo tręšia laukus. Kalbėjo ir apie kartu sėjamas kultūras, kurios padeda viena kitai augti. Pasėjo vikių su kviečiais – žiūrės, kaip jie sugyvens.

„Su vyru kalbėjausi apie tokią galimybę savo ūkyje, tada ir trąšų reikės mažiau, ir žemę ne taip alinsime. Mes iš jos labai daug norime, bet reikia ir jai kai ką nors duoti.

Galvoju, kad šis laikas praeis. Ir po nakties ateis rytas. Gal kainos susivienodins, gal mes daugiau uždirbsime. Tiesiog tikiu, kad bus geriau“, – sako V. Kašelionienė.

Domisi kulinarijos tinklaraštininkais

Vilija sako, kad pati receptų nekuria, neturi ir to vienintelio, kuris būtų tradicinis ir pagal kurį būtų vaišinama kaskart atvažiavus svečių. Ji eksperimentuoja, skaito beveik visų Lietuvos kulinarijos tinklaraštininkų įrašus ir pati pagal juos gamina, improvizuoja, pritaiko.

Buvo etapas, kai Vilija gamino nemažai kepsnių, įvairių kumpių, bet pabodo. Dabar domisi viskuo iš žalumynų.

„Internetinėje erdvėje dabar visko tiek, kad tik spėk gaminti, – juokiasi ūkininkė. – Visada smagu gaminti iš to, ką dovanoja gamta, taip visi įsisuka į jos kaitos ratą... Dar vis džiugina meškiniai česnakai, pestas, salotos, padažai. Patinka dilgėles, nors jos su charakteriu. Verdu dilgėlių sriubą kartu su rūgštynėmis, tik iš pradžių dilgėles patroškinu svieste, o paskui ruošiu kaip ir visas sriubas.“

Vilija siūlo suplakti pavasarinį kokteilį iš klevų žiedų. Anot ūkininkės, jie turi daug rauginių medžiagų, reikalingų geresniam ir sveikam virškinimui, mikroelementų, vitaminų, maistingų augalinių dervų.

Klevų žiedų ir pienių kokteilis

Reikės:

• banano;
• pusės ananaso griežinėlio / obuolio / saujos vynuogių;
• ¼ a. š. ciberžolės (nebūtina);
• griežinėlio imbiero;
• kelių šviežių garšvų;
• 3 klevų žiedų;
• 5 pienių žiedų;
• vandens (nuo viršaus per porą pirštų).

Gaminimas

Viską pasmulkinti rankomis ir suberti į plaktuvą, įpilti vandens ir išplakti. Galima puošti klevų žiedais.

Skanaus!