Andrius ir Karolina Diliautai vynuoges augina jau 18 metų. Jų vynuogynai, esantys Švenčionių rajone ir prie namų Vilniaus rajone, užima apie 0,5 ha. Smalsi ir darbšti šeima išbandė daugiau kaip 300 vynuogių veislių, augina apie 150. Jų sukurti vynai kasmet pelno medalius vyno čempionatuose.

Paklaustas, kokį vynuogių kiekį nuskina, Andrius atsidūsta, kad paprastai tiksliai neskaičiuoja, tačiau galvoja, kad būtų iki 1 tonos.

Iki pandemijos rudens pradžioje rengtos įdomios vynų ir sulčių degustacijos Diliautų namuose šiemet irgi vyko, tačiau tik 2 kartus, su galimybių pasais, lauko erdvėje, po originaliu vynuogių kekėmis apaugusiu stogeliu.

„Per visą mūsų vynuogių auginimo laiką šiuos metus galime įrašyti į blogiausių vynuogėms metų trejetą, – sako A. Diliautas. – Buvo vėsus ir vynuogėms netinkamas gegužės mėnuo, dviem savaitėm vėliau jos pradėjo augti, rugpjūtis irgi buvo vėsus ir lietingas, kai labiausiai reikėjo šilumos, jos pritrūko, rugsėjis irgi šaltokas. Vynuogės sunoko ne tokios saldžios kaip paprastai.“

Diliautai bendradarbiauja ir su JAV mokslininkais selekcininkai, kurie kuria naujas vynuogių veisles, atsparias šalčiui. Amerikietį Mark‘ą Hart‘ą (Marką Hartą) ir Lietuvos vynuogininkus sieja jau nemažai metų trunkanti draugystė. Vienas savarankiškai dirbantis kryžmintojas siunčia sodinukus išbandyti Andriui ir Karolinai savo laukuose.

Viena kita išbandyta šalčiui atspari veislė atkeliauja ir iš Minesotos universiteto (JAV). Štai šiemet sunoko pirmasis rimtesnis vynuogių Itasca derlius ant pirmų krūmų, tad mūsų augintojai tikisi, kad jos pasiteisins.

„Europoje vynuogių selekcija vykdoma truputį kita linkme, – paaiškina bendradarbiavimo su amerikiečiais niuansus A. Diliautas. – Tų šalių mokslininkus labiau domina grybinės ligos. Atsparumas šalčiui nėra jiems aktualus, tad iš ten atsiradusias naujas vynuogių veisles mūsų klimato sąlygomis reikia žiemai uždengti.“

Violetinės močiučių arba lebruskinės vynuogės tinkamiausios džemui

Karolina dalijasi, kad šis vynuogių receptas atkeliavo iš Kanados. „Nors Lietuvoje daugėja vynuogių augintojų, tačiau, be vyno ir sulčių, iš šių uogų mažai kas dar ką nors gamina, – pastebi pašnekovė. – Vynuogių džemas yra vienas iš prarastų receptų, tačiau mažai kas gamina galbūt todėl, kad mintyse visiems atrodo, jog kad vynuogės yra su smulkiais kauliukais ir juos išimti bus daug vargo. Tačiau pasigaminti vynuogių džemą, ypač iš tamsių vynuogių, verta dėl vynuogėse esančių vertingų medžiagų, pvz., antocianų, resveratrolio.

Vynuogės. Džemui tinkamiausios vynuogės, šnekamojoje kalboje vadinamos lebruskinėmis. Moksliškai tai veislės, sukurtos Vitis labrusca pagrindu. Jos valgyti ne visada skanios, nes yra rūgštokos. Tokios yra dauguma Antano Gailiūno lietuviškų veislių, taip pat desertinės veislės iš JAV. Šių veislių minkštimas lengvai atsiskiria nuo odelės. Taip pat idealiai tinka besėklės veislės, kaip Jupiter, Venus, Mars, Trollhaugen.

Cukrus. Šiame recepte džemui saldinti naudojamas minimalus cukraus kiekis (jis priklauso nuo vynuogių rūgštumo). Taip pat galite naudoti medų arba rudąjį cukrų uogienei saldinti. Jei imsite besėkles Jupiter vynuoges, cukraus reikės mažiau. Jei rūgštesnes senovines, ant pergolių augančias vynuoges, cukraus reikės daugiau.

Citrinų rūgštis. Citrinų sultys ne tik neleis vaisiams oksiduotis, bet ir pridės natūralaus pektino. Papildomo pektino nereikia. Norėdami gauti papildomo skonio, galite pridėti tarkuotos citrinos žievelės. Galite naudoti ir apelsinų sultis bei žievelę.

Vynuogių džemas

Reikės

• 1 l vynuogių masės,
• apie 500 g cukraus,
• 2–3 šaukštų citrinos sulčių.

Procesas

1. Vynuoges nuplauname.

2. Jei vynuogės su kauliukais, atskiriame odelę nuo minkštimo su kauliukais. Šį darba labai mėgsta vaikai. Atskirtas odeles atidedame atskirame inde.

3. Mikštimą su sėklomis sudedame į kiaurasamtį ir mediniu šaukštu patriname taip atskirdami minkštimą nuo kauliukų. Kauliukai lieka kiaurasamtyje. Jei gaminame iš besėklių vynuogių, šį žingsnį praleidžiame.

4. Odeles sumalame su kapokliu (smulkintuvu).

5. Sutrintas odeles kartu su minkštimu sukrečiame į puodą.

6. Beriame cukrų ir pilame citrinų sulčių. Verdame apie 30–40 min. Kai pradeda keistis konsistencija, patikriname skonines džemo savybes, t. y. cukraus ir rūgštumo santykį.

Beje, Karolina išbandžiusi vynuogėmis įtrinti marinuojamą mėsą: vištieną, kiaulieną. Juk tą patį darome su vynu. Moteris sutraiško vynuoges, kad minkštimas atsiskirtų nuo kauliukų ir ta mase ištepa mėsą. Vištiena įgauna saldžiarūgščio skonio.

MŪ inf.