Kėdainių r. Akademijoje Justina Kočetova su broliu Donatu Gikniumi, padedami kitų savo artimųjų, puoselėja šamų ūkį, gamina įvairius produktus. Šiuo metu išgyvena sunkesnius laikus, tačiau sako, kad jei tokia laisvės kaina, jie ją sumokės. Mėgstantiems žuvį – nesunkus, bet įdomus receptas.

Justina ir Donatas, 2015 m. pasinaudoję parama, įrengė inovatyvų aplinką tausojantį akvakultūros ūkį Tai atsirado „Šamūkis“ – uždaroje sistemoje baseinuose auginami afrikiniai šamai. Kas mėnesį užauginama apie 3 t šamų. 

Iš pradžių žuvys imtos rūkyti, pradėta konservų gamyba, atsirado užtepėlės. 2018 m. pabaigoje Kėdainiuose augintojai atidarė parduotuvėlę „Gurkė“, kurioje prekiaujama ne tik pačių pagaminta produkcija, bet ir kitų ūkininkų gaminiais.

Konservus gamina iš savo užaugintų šamų, o iš kaimynų perka skumbres ir karpius. Asortimente atsiranda tai, kad patinka patiems ir kas tinka su šamais. Beje, ant pakuočių matyti išradingai sugalvotos žuvų pravardės, sukurtos istorijos.

Akvakultūros ūkis – ilgalaikė investicija

Justina sako, kad žvejojimo apimtys mažėja, mažinamos kvotos žvejams. O žuvies poreikis apskritai paėmus pasaulyje didėja. Ir Lietuvos žmonės pamėgsta žuvį. 

„Nebuvome pirmieji ėmęsi akvakultūros. Vienu metu žuvų ūkių kūrėsi nemažai, tačiau paskui jų ir užsidarė nemažai. Gal tikėjosi greito rezultato ir greito pelno, o čia investicija yra ilgalaikė. Išlaidos didesnės, nes esame toje klimato juostoje, kur reikia šildyti patalpas, nes šamai yra šilumamėgės žuvys. Tad kaštai nemaži, kai viskas susideda, reikia daug kantrybės. Kas išliko, kas nenuleido rankų, tas ir keliaus toliau“ – analizuoja padėtį J. Kočetova.

„Šamūkio“ šeimininkai nusprendė orientuotis į produktų kūrimą: augina ir perdirba žuvį, tačiau mailiaus neveisia ir neparduoda.  

Dar prieš pandemiją parodoje Žalioji savaitėje Vokietijoje buvo radę nemažai kontaktų užsienio šalyse, tačiau iš karto po jos pasaulis užsidarė. Tad kontaktai taip ir liko neišplėtoti. O dabar Justina mano, kad nereikia forsuoti, nes ir Lietuvoje yra ką veikti. Stebi situaciją ir analizuoja, kur reikėtų pakreipti savo akvakultūros ūkio veiklas. 

„Šiek tiek mažiems pardavėjams įvairiose pasaulio šalyse parduodame, bet tai tik mūsų gerbėjai, kur yra įsikūrusios didesnės lietuvių bendruomenės. Didelio verslo iš to nepadarysi, gal greičiau tai tik kaip faktas“, – savo produktų pardavimus Norvegijoje, Vokietijoje komentuoja J. Kočetova.

Jaunos moters galvoje atsiranda minčių apie įvairius naujus gaminius. Norėtųsi tik, kad suaktyvėtų rinka. Bet to reikia išlaukti. „Suprantu, kad kažkas keisis, bet kol kas neaišku, į kurią pusę. Tikiuosi, kad į gerą pusę“, – sako ji.

Naujų gaminių ieškojimas, gaminimas, receptūrų kūrimas – Justinos sritis. Ji save įvardija kaip kūrybinį idėjų žmogų. Ūkio minties ir įkūrimo iniciatorius yra Justinos vyras, brolis atsakingas už pardavimus. „Pasidalijome sritis ir visi darome kas ką geriausiai sugebame“ – pastebi moteris.

Per pandemiją, anot J. Kočetovos, pardavimai vidutiniškai krito apie 15 proc. Karo akivaizdoje kritimas laikosi. Justina sako, kad norėtųsi spurtuoti, bet supranta, kad dabartiniai karo įvykiai labai svarbūs. „Jei tai kaina, kuriame mokame už laisvę, tai mes tikrai susimokėsime“, – tvirtina moteris.

Identiteto paieškos

Į parduotuvėlėje žmonės ateina išsigryninę poreikius, nesišvaisto pinigais. Pirkinių krepšelis būna subalansuotas. Justina jau džiaugiasi ir pirmaisiais turistais, užsukančiais į „Gurkę“. Savaitgaliais ir ekskursijos pajuda. 

„Kad geriau suprasčiau žmonių poreikius, pati bandau prisiminti, kokį maistą vežiau iš Kėdainių prieš „Šamūkio“ įsikūrimą. Supratau, kad nieko. Taigi, pradėjau galvoti, kas atskleistų Kėdainius.

Matyt natūraliai atėjo poreikis, nes norime parodyti, ką turime. Juk kiekvienas Lietuvos regionas tarsi save pristato per kulinarinius produktus. O juk Kėdainiai yra Lietuvos centras. Kodėl nekurti produktų, kurie gal kažkada bus tautiniai?“ , – pasakoja J. Kočetova

Taip „Gurkės“ asortimente atsirado ypatingasis Justinos sugalvotas agurkų džemas. Vienais metais susikaupė didelis perviršis liofilizuotų agurkų, tad Justina jų pasiūlė vienai kavinukei, pasidalino keliomis idėjomis, ką gaminti, jie pagamino ledus, kurie dabar tarsi tos kavinukės ir visų Kėdainių „veidas“.

„Draugystė padeda, ji būtina: juk atvažiuos agurkų ledų, tada pamatys agurkų džemą...“ – juokiasi „Šamūkio“ vadovė ir idėjų autorė Justina.

Šamo filė juostelės su mangu ir avokadu

Taip pagamintą šamą labai mėgsta ne tik suaugusieji, bet ir Justinos vaikai. Žuvies „Šamūkis“ tiekia ir į darželius. Vaikai valgo, nes nėra žuviai būdingo kvapo ir skonio.

Reikės:

• šamo (tiks ir kitos žuvies) filė;
• 1 kiaušinio;
• šaukšto vandens;
• žiupsnelio druskos;
• 2–3 v. šaukštų manų, sezamų, ciberžolės mišinio (galima keisti džiuvesėliais be ar su sezamo sėklomis arba smulkintais riešutais);
• 1 mango;
• saujos špinatų, gražgarstės lapelių;
• majonezo padažui.

Gaminimas

Šamo filė supjaustyti juostelėmis, pamirkyti kiaušinio plakinyje (kiaušinis, šaukštas vandens, žiupsnelis druskos), pavolioti manų, sezamų ir ciberžolės mišinyje (galima ir į džiūvėsėlius, skanu juos pagardinti sezamo sėklomis, smulkintais riešutais).

Juosteles dėti į skardą, išklotą kepimo popieriumi. Kepti 200 ^oC laipsnių temperatūroje 20 minučių.

Iškeptas juosteles kloti ant kubeliais supjaustyto mango, špinatų, gražgarstės lapelių. Padažas – bet koks baltas, kad ir lengvas majonezas. Rinkitės pagal skonį. Skanaus!