Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Maistas
Skanaus! Algimanto Vaupšo kepti rauginti kopūstai su kotletais

Algimanto Vaupšo ūkyje auginamos grūdinės kultūros ir daržovės, kurios perdirbamos, rauginamos. Į Ukrainą kaip paramą jau paruošta išvežti 24 t burokų. Skaitytojams ūkininkas siūlo orkaitėje išsikepti raugintų kopūstų.

„Šiandienė situacija psichologiškai sunki, bet dirbti reikia, todėl viskas paruošta. Trąšos, nors ir gerokai didesnėmis kainomis, nupirktos. Pasirengėme naujam sezonui“, – teigia ilgametis Kelmės r. daržovių ir grūdinių kultūrų augintojas Algimantas Vaupšas.

Jo daržininkystės ūkis įregistruotas 1996 metais. Ūkio centras įsikūręs Dvarčiaus kaime – buvusio Smilgevičių dvaro vietoje, Kelmės rajone. Čia iš žemės ūkio bendrovės įsigytuose pastatuose įrengtos daržovių saugyklos, gamybiniai pastatai ir biuras.

Bioversija 22 02 02

Daržovės tiekiamos ne tik Lietuvos rinkai, bet ir į kitas šalis: Latviją, Estiją, Lenkiją, Vokietiją, Didžiąją Britaniją.

Lietuviškos bulvės geros kokybės

Praėjusių metų sezonas buvo sausas, alino karštis. Derlius buvo gerokai mažesnis, daržovės smulkesnės. Bulvių turi iki dabar. Lietuviškų, anot augintojo, niekas nenori pirkti, nes jos, nors ir geros kokybės, bet brangios. Lenkiškos pigesnės, tad visi jas ir valgo.

Prekybos centrams rudenį bulves pardavinėjo už 26 centus tiesiai iš lauko. Bulvių nemažai, bet jos smulkios, prekybos centrai nori stambesnių (50 mm dydžio ir dar didesnių). Tokių nėra, tad galima nebent atiduoti dykai arba už savikainos nedengiančią kainą.

„Mokyklos, darželiai, kavinės, kur anksčiau tiektos mūsų bulvės, žino, kad jos geros, tad perka ir toliau. Mūsų bulvių kokybė nesulyginama su lenkiškų“, – atvirauja augintojas.

Pernai iš 60 ha iškasta apie 600 t prekinių bulvių, apie 10 t – smulkių. 2021 m. naudota elitinė sėkla, todėl šiemet smulkios bulvės pravers kaip sėklinės, daugiau nebus perkama sėklinių.

Praėjusiais metais buvo mažesni ir burokėliai. Pavyzdžiui, danai norėtų pirkti burokėlių ir juos perdirbti į miltelius, bet ūkininkas neturi 10 cm dydžio ir didesnių, daugiausia užaugo 4–10 cm dydžio. 2020 m. buvo smulkesnės morkos.

„Dirbame toliau, viskas paruošta sėjai“

Ūkininkas augina ir 800 ha grūdų: kviečių, kvietrugių, sėja ir lubinų (pagal žalinimo programą). Pernykščių visi rodikliai geri, tačiau jie labai smulkūs.

„Pernykščiai grūdai beveik visi buvo pašariniai. Derlingumas – 4,5 t/ha. Jeigu su trąšų kainomis, kokios yra šiemet (300 proc. didesnės), gautume tokį derlių, būtų blogai.

Šiais metais maisto produktų savikaina bus aukšta. Tačiau dabar viskas paruošta sėjai, valgyti juk reikės, tad dirbame toliau, o kas bus – pamatysime“, – sako Algimantas.

Ūkininkas augina daržoves pagal išskirtinės kokybės produkcijai keliamus reikalavimus. 5-erius metus privalo auginti daržoves nemažindamas jų ploto.

Problemos, šiuo metu apėmusios visus, neaplenkė ir A. Vaupšo. Už gruodį sunaudotą elektrą turėjo sumokėti 23 tūkst., už sausį – 16 tūkst. eurų. Jis mano, kad pasijus ir karo padariniai, o Ukrainos ekonomika bus visiškai sugriauta.

Pasinaudojęs Europos Sąjungos teikiama parama, A. Vaupšas įsigijo šiuolaikinės technikos ir įrangos užaugintoms daržovėms perdirbti. Taip atsirado daugiau galimybių gerinti auginamos ir gaminamos produkcijos kokybę, didinti ūkio konkurencingumą, gamybos efektyvumą.

Šiuo metu svarstomas ir vertinamas dar vienas projektas, pagal kurį numatyta pirkti dvivagį morkų ir burokėlių kombainą.

Ūkininkas jau buvo nuvykęs į olandų bendrovę apžiūrėti šios technikos. Dar galvoja įsigyti šaldytuvą, kurį naudotų logistikos tikslais. Pasak jo, šiame projekte surinko nemažai balų, tačiau dar negavo atsakymo, ar galės vykdyti.

„Darbo jėga brangi, kuro sunaudojame daug, naujo inovatyvaus kombaino reikia bet kuriuo atveju. Ruošiamės gaminti maistą, nuo to niekur nebėgsime, dirbame per 1 tūkst. hektarų“, – sako augintojas.

Algimantas į dabartinę ūkininkavimo vietovę iš Šiaulių r. Žarėnų miestelio po mokslų atėjo dirbti inžinieriumi. Pasikeitus santvarkai įsigijo pusiau nugriautus ūkio pastatus ir viską atnaujino, pritaikė savo reikmėms. Visa bazė atkurta.

Kepti rauginti kopūstai su kotletais

Reikės:

  • 1 kg raugintų kopūstų;
  • svogūno;
  • 50 ml alyvuogių arba saulėgrąžų aliejaus;
  • 150 g tarkuoto fermentinio sūrio;
  • 150 g šoninės.

Kotletams:

  • 1,5 kg maltos mėsos (kiaulienos su jautiena, šernienos);
  • 5 kiaušinių;
  • 2 skiltelių česnako;
  • žiupsnelio druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių;
  • kelių riekelių batono.

Gaminimas

Skardą iškloti kepimo popieriumi, dėti raugintų kopūstų sluoksnį. Sudėti pjaustytą svogūną (galima įpjaustyti paprikų, morkų) ir apšlakstyti aliejumi. Į kopūstus įmaišyti sūrį, smulkintą šoninę.

Mėsą pagardinti prieskoniais, smulkintu česnaku. Sudėti mirkyto batono nusunktas riekeles ir išmaišyti. Formuoti plokščius kotletus.

Juos sudėti ant kopūstų. Viską uždengti folija ir kepti 45–60 min. iki 200 oC temperatūros įkaitintoje orkaitėje. Likus 15 min. iki kepimo pabaigos, nuimti foliją, apversti kotletus, kad apskrustų.

Su šiuo patiekalu tinka atskirai su odele išvirtos bulvės.

Skanaus!

Autorius: Inga Dubovijienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar ganote melžiamas karves?
Visos apklausos