Vilnius. Į Lietuvą importuotų populiarių prekių ženklų tam tikrų produktų sudėtis skiriasi nuo tų, kurie keliauja ant Vakarų šalių stalo. Tai rodo Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) atlikto tyrimo rezultatai. Tuo tarpu žemės ūkio ministras Bronius Markauskas teigia, kad Lietuva sieks, jog tokia padėtis pasikeistų ir visoje Europos Sąjungoje (ES) parduodami tarptautinių kompanijų produktai būtų gaminami pagal vienodas receptūras.

„To pat prekinio ženklo produktai parduodami ir Lietuvoje, ir kitose Europos Sąjungos šalyse. Čia daugiau kalbame apie senąsias Europos Sąjungos šalis ir tie produktai skiriasi. (...) Truputį gaila, jog būdami ES jau 12 metų, turime tokią problemą. Mūsų ir kitų šalių priekaištus girdėjo Europos Komisija ir jau girdėjome vertinimus. Jie nėra tokie, kokių mes lauktume", - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Bronius Markauskas

Anot jo, gali būti, kad  produktų sudėtis Lietuvoje yra prastesnė, nes gamintojai stengiasi, jog jie būtų pigesni, o teiginiai, jog stengiamasi įtikti tam tikrų regionų vartotojams, jų skoniams bei poreikiams - tėra tik pasiteisinimai. Toks gamintojų elgesys, pasak ministro, mažina vartotojų pasitikėjimą.

Antradienį žemės ūkio ministro B. Markausko, VMVT vadovo D. Remeikos bei VMVT Maisto skyriaus vedėjo pavaduotojos Loretos Mačytės pristatyto tyrimo rezultatai rodo, kad dalis į Lietuvą importuojamų populiarių produktų skiriasi sudėtimi nuo tų, kurie keliauja ant vakarų šalių vartotojų stalo.

Ministro teigimu, Lietuva prisijungė prie kitų ES šalių ir bendrame žemės ūkio ministrų posėdyje išsakė poziciją, kad tai turi būti sprendžiama europiniu lygiu. „Tikimės, kad įmonėms bus uždrausta tiekti skirtingos receptūros produktus į skirtingas šalis", - kalbėjo B. Markauskas.

Žemės ūkio ministras išsakė lūkesčius, kad didieji gamintojai patys sureaguos anksčiau nei EK 2018 metais baigs platų maisto ir kitų produktų tyrimą, kad nustatytų šios problemos mastą. „Tikiuosi, kad kompanijos sureaguos ir labai gali būti, kad ta problema išsispręs. Aš labai tikiuosi, kad kompanijos sureaguos anksčiau, negu bus pabaigtas tas tyrimas ir galbūt net nereikės reglamentavimo. Vis dėlto, manau, kad turėtų būti europinis reglamentavimas", - kalbėjo B. Markauskas.

VMVT atliko tyrimą, kurio metu lygino Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų tų pačių produktų sudėtį. Rezultatai parodė, kad iš 33 skirtingų maisto produktų pavadinimų sudėtimi ar kitomis savybėmis skyrėsi 23.

Vokietijoje parduodamame jogurte „Activia“ su braškėmis, šių uogų buvo 9 proc., tuo tarpu skirtame Lietuvos rinkai - 8,2 proc. Skyrėsi ir šių produktų skonis bei spalva, mūsų šalyje parduodamo sudėtyje -  tirštikliai, rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dažikliai.

Vokiškuose „Milka" sausainiuose buvo 35 proc. šokolado gabaliukų, o skirtuose Lietuvai - 32 proc. atitinkamai lazdynų riešutų kreme „Nutella" buvo 7,5 nugriebto pieno miltelių ir 6,6 proc. nugriebto pieno/išrūgų miltelių. Padaže „Uncle Ben's Sweet & Sour " - 2,7 ir 2,6 proc. daržovių.

Vokietijai skirtuose bulvių traškučiuose „Lay's Salted" naudojamas saulėgrąžų aliejus, o Lietuvai - palmių ir saulėgrąžų, šaltoje persikų arbatoje „Nestea" bei persikų skonio gėrime „Lipton" - Vokietijoje tik cukrus, o Lietuvoje - cukrus, fruktozė ir steviolio glikozidas. Tirpi kava „Nestle Nescafe Gold" Lietuvoje parduodama su didesniu kofeino kiekiu, o juodoje arbatoje „Lipton Yellow Label Tea" naudojamos kvapiosios medžiagos, kurių vokiškame produkte jų nėra. Kukurūzų dribsniuose „Kellogg's Corn Flakes" Lietuvoje yra vitaminų, o Vokietijoje - jų nėra.

Tuno pjausnyje „Rio Mare" Vokietijoje nenaudojamos kvapiosios medžiagos, o Lietuvoje įdėta salierų ir svogūnų kvapiųjų medžiagų.

Pasak VMVT vadovo Dariaus Remeikos, Vokietijoje galima įsigyti natūralesnės sudėties produktų, turinčių mažiau maisto priedų, saldiklių ir pan. jo teigimu, VMVT pasirengusi atlikti ir daugiau maisto produktų tyrimų, tačiau norima sulaukti visai bendrijai skirtos vieningos tyrimų metodologijos. „Reikia vienodos metodologijos, kad šalys galėtų vienodai patikrinti tuos produktus", - sakė D. Remeika.

Tuo tarpu B. Markauskas teigė, kad atliekant ES mastu tyrimą būtų galima analizuoti ir ne tik maisto produktų, bet ir pavyzdžiui buitinės chemijos produktų tyrimą.

Situaciją, kai maisto gamintojai į kai kurias Europos šalis pristato ne tokias kokybiškas prekes, kaip į likusias, pasmerkė ir EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) savo metinėje kalboje Europos Parlamente.

Po šios kalbos už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis pranešė, kad Jungtinis mokslinių tyrimų centras gavo užduotį parengti bendrą ES maisto kokybės vertinimo metodologiją, kad būtų užkirstas kelias skirtingiems maisto kokybės standartams Bendrijos šalyse.

Tiek savaitės pradžioje apie skirtumus prabilęs eurokomisaras, tiek antradienį Vilniuje žurnalistams tyrimo rezultatus pristatę VMVT atstovai, pabrėžė, kad mažiau kokybiški maisto produktų ingredientai savaime nereiškia, jog parduodami gaminiai yra nesaugūs.

Neseniai valstybės remiami tyrimai Vengrijoje, Slovakijoje ir Čekijoje parodė, kad daugelis prekių, parduodamų identiškose pakuotėse, turtingesnėse Europos Sąjungos šalyse yra geresnės kokybės, nei Rytų Europoje.

Vidurio ir Rytų Europos valstybės - Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija ir Bulgarija ne kartą perspėjo dėl jų šalyse parduodamų prastesnės kokybės produktų. Šalys norėtų, kad toks gamintojų elgesys būtų uždraustas.

Tuo metu gamintojai teigia, kad gamybos receptai tiesiog pakoreguojami, atsižvelgus į vietos gyventojų skonį. Jie pažymi, kad tuo ES taisyklės nepažeidžiamos. Pagal jas, gamintojams nedraudžiama keisti ingredientų skirtingose valstybėse narėse, svarbu tik aiškiai nurodyti juos ant pakuotės.

MŪ, BNS inf.