Vilnius. Lietuvos paukštininkystės verslui nykstant, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nesiūlo jokių būdų, kaip amortizuoti augančias energijos kainas, neremia šio verslo finansiškai, teigia sektoriaus atstovai.

„Ši žiema bus kritinė – tiek kiaušinius, tiek paukštieną gaminančios šalies įmonės negalės sumokėti dešimt kartų pabrangusių dujų ir tris kartus – elektros sąskaitų, o nutraukti gamybą neįmanoma dėl milijonų gyvų paukščių“, – spaudos konferencijoje teigė Paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas.

Jis pridūrė, kad be valstybės įsikišimo paukštininkystė Lietuvoje gali nebesulauki kitų metų pabaigos.  

Asociacijos teigimu, nepaisant tokios (daugiausia išorinių veiksnių nulemtos) situacijos, paukštininkai neturi jokio palaikymo iš ŽŪM.

„Ministerijos planuose paukštininkystė neegzistuoja: patvirtintame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane iš 2023–2027 m. skirtų 4,3 mlrd. Eur paukštininkystės sektoriui skirtas apvalus nulis“, – sakė G. Kauzonas.

Jo teigimu, ŽŪM taip pat atsisako įtraukti paukštininkystę į ekoschemas, kurios garantuotų ūkininkų rėmimą, jei jie atitinka gyvūnų gerovės ir paukštienos kokybės reikalavimus. Be to, Ministerija nepalaiko vietinių gamintojų, norinčių populiarinti Lietuvoje užaugintus produktus.

„Remiame sraigių auginimą, tačiau nerandame nė vieno euro padėti paklausiausio šalyje mėsos produkto – paukštienos – gamintojams“, – spaudos konferencijoje sakė Vilniaus bei Kaišiadorių paukštynų direktorius Darius Gudačiauskas.

Anot jo, paukštynai palikti paraštėse – jiems siunčiamos tik Europos Sąjungos direktyvos dėl gyvūnų gerovės, pavyzdžiui, kad reikia atsisakyti narvuose laikomų dedeklių, bet nepaaiškinama, kaip jas įgyvendinti nenuskriaudžiant vartotojų ir nesužlugdant verslo.  

„Pavyzdžiui, vidutinio ir stambaus dydžio paukštynams nenumatytos jokios paramos programos įsirengiant alternatyvius energijos šaltinius. Negano to, siekiant įsirengti saulės baterijas iš savų lėšų, neišduodamos prisijungimo sąlygos. Aiškinama, kad Lietuvoje yra pasiekta 2GW alternatyvių energijos šaltinių riba“, – sakė D. Gudačiauskas.

Anot jo, Vilniaus paukštynas – vienintelė įmonė šalyje, galinti aprūpinti Lietuvą paukštiena, tačiau jau metų pabaigoje ji patirs likvidumo problemų.

„Jau esame ties riba, kad ir paukštienos Lietuvoje nepasigaminsime“, – sakė Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų direktorius.  

Paukštininkų atstovai teigė, kad ŽŪM dėl karo Ukrainoje ir augančių energijos kainų neturi plano, kaip padėti šiam verslui. Pasak G. Kauzono, kaip paukštininkams su energetine krize seksis tvarkytis kitose Europos šalyse dar irgi nėra aišku, tačiau jis vedė paraleles su pandeminiu laikotarpiu.

„Išmokime COVID-19 pamokas. Visos šalys skyrė dideles paramas. Dabar situacija ta pati, Europos šalys tikrai suras (lėšų paramai, – red.), klausimas, kur bus Lietuva", – kalbėjo Paukštininkystės asociacijos vadovas.

Aiškinama, kad subsidijų paukštininkystei nebus, nors Europos Komisija tokias subsidijas nukentėjusiems nuo energetinio karo leido teikti dar kovo pabaigoje.

D. Gudačiausko teigimu, paukštienos ir kiaušinių gamybos ciklo specifika neleidžia tiesiog sustabdyti veiklos tam tikram laikui, kaip jau daro kai kurios pramonės įmonės, o prognozuojamos kainos taps nepakeliamos. „Šiai žiemai reikai subsidijų energetikos kainoms amortizuoti. Verslas gali paimti dabartinės pusę sąskaitos, bet prašome, kad valstybė padėtų. Mes esame spąstuose – toks ciklas, kad negalime tiesiog sustoti ir šią žiemą negalėsime sustoti. Kur mes dėtume tuos paukščiukus?.." – sakė paukštynų vadovas.

Asociacijos teigimu, prašoma valstybės parama už broilerio kilogramą būtų 8–9 centai, už kiaušinį – 0,9 cento, nes kiaušinių augintojai spaudžiami pereiti prie vištų laikymo ant kraiko ir visam sektoriui tam reikėtų virš 60 mln. Eur, broileriams auginti pakaktų apie 3 mln. Eur per metus.

Balandį skelbta, kad dėl karo Ukrainoje pabrangus pašarams, viščiukų broilerių ir dedeklių laikytojams skirta 3,8 mln. Eur paramos, be to, Europos Komisija tuomet patvirtino dar 2 mln. Eur paramą broilerių augintojams, nukentėjusiems nuo koronaviruso pandemijos. Kovą Vyriausybė paukštininkystės įmonėms nutarė skirti 7,9 mln. eurų,