Kėdainiai. Penkiasdešimtmetį perkopusi Vanda Paliūnienė į gyvenimą žiūri su šypsena. Juodkaimių žolininkė optimizmo semiasi iš gamtos. „Gamta turi daug turtų, bet mes nė dešimtadalio nesugebame pasiimti", - sako V. Paliūnienė ir ragina skubėti į laukus skinti pienių bei gaminti iš jų sveikuolišką tyrę.

Kiaulpienėms žolininkė skiria ypatingą dėmesį. Jų netoliese esančio miškelio laukymėse priskina po keletą maišų ir skuba daryti džemą. „Saują kiaulpienių sumalu su trimis saujomis razinų ir gautą masę dedu į stiklainius, kuriuos statau šaltoje kamaroje. Toks džemas išsilaiko visus metus ir vitaminais turtina organizmą kiekvieną dieną", - šypsosi moteris.

Žolininkė Vanda Paliūnienė kasdien suvalgo po šaukštelį natūralių papildų, kuriuos pagamina kavamale sumalusi džiovintus dilgėlių, beržų šermukšnių lapus, kraujažolių, trauklapių, takažolių, jonažolių, raudonųjų dobilų 

Kiaulpienes ji vadina mažąja vaistine - jų šaknys, lapai ir žiedai sugeria į save visas gydomąsias gamtos savybes. Jose gausu kalio, natrio, mangano, aliuminio, geležies, vario, kalcio, taip pat ir vitaminų A, B, E ir C. Kiaulpienės padeda mažinti skausmą, pasižymi priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu.

Tinka grožiui, vaistams ir maistui

Kiaulpienės savybė šalinti negyvas ląsteles, daryti odą elastingą sėkmingai naudojama kosmetologijoje. Iš kiaulpienių gaminamos maitinamosios, drėkinanamosios ir jauninančios kosmetinės priemonės. Kasdien naudojant iš kiaulpienių pagamintas kosmetines priemones, oda skaistėja, valosi - dingsta bėrimai, pūlinukai.

Gydomųjų savybių turi visos kiaulpienės dalys - šaknys, lapai ir žiedai. Šaknyse yra natūralių krakmolo ir cukraus pakaitalų, todėl gali būti naudojamos kaip dietinis produktas sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Kiaulpienės išvalo organizmą nuo toksinų ir stimuliuoja tulžies išsiskyrimą.

Žoliauti - tik gerai nusiteikus

Pasak V. Paliūnienės, žoliauti ji eina tik gerai nusiteikusi ir laikosi tam tikrų ritualų. „Žolelių skinti einu galvą apsirišusi balta skarele ir tik su šypsena. Atėjusi į pievą, visada pasisveikinu su žolėmis. Be to, einant rinkti žolių, reikia vengti sutikti žmonių ir negalima kalbėti. Ta užduotis gana sunki, juk žoliauti reikia tada, kai būna išdžiūvusi rasa, vadinasi apie pietus. Tokiu laiku išėjus iš namų sutikti kaimynus - didelė tikimybė, tad kartais tenka ir tuščiomis grįžti, jei kas užkalbina", - apie savo prietarus pasakojo V. Paliūnienė, pridurdama, kad svarbiausia sveikatos prielaida - optimizmas, pozityvumas ir gėris.

MŪ inf.