Vilnius. Vyriausybė ketina keisti valstybės maisto rezervo, skirto karo ar kitiems ypatingiems atvejams, kaupimo tvarką. Kai kurie Seimo nariai sako, kad būdama Europos Sąjungos (ES) nare, Lietuva rezervą vis dar kaupia pagal Sovietų Sąjungos principus. Juos piktina netvarka, susijusi su grūdų saugojimu.
Premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis teigė, kad Vyriausybė ketina dar šiemet pertvarkyti rezervą pagal šiuolaikinius standartus.
„Mūsų manymu, reikia peržiūrėti rezervo sudarymo tvarką. Per artimiausius metus yra planuojama pertvarkyti pagal dabartinius valstybės poreikius ir standartus", - šią savaitę po uždaro Seimo Audito komiteto posėdžio sakė A. Pikžirnis.
Jame svarstyta Valstybinio audito ataskaita dėl valstybės, savivaldybių ir įmonių pasirengimo valstybės gynybai.
„Tos pastabos, kurios yra išsakytos, mes su jomis sutinkame ir jau suplanuoti pokyčiai toje srityje (...). Kalbant apie šiuos metus, tam tikri sprendimai šioje srityje bus atlikti - tam tikri pokyčiai dėl rezervo kaupimo, kad tai atitiktų ir tas pačias grėsmes, kurias mes turime", - teigė A. Pikžirnis.
Valstybės kontrolė sako teigiamai vertinanti, kad „Vyriausybė numatė ir imasi veiksmų realizuoti audito metu teiktas rekomendacijas".
Seimo Audito komiteto narys Naglis Puteikis tvirtina, kad parlamentarai pasipiktino „didžiule netvarką, esančia tam valstybės rezerve", ypač dėl grūdų saugojimo.
„Lietuva į ES įstojo, o maisto rezervas liko Tarybų Sąjungoje (...) Detalizuoti negaliu, nes yra slaptumo žymos ant dokumento, bet norėjosi ir juoktis, ir verkti - kažkokie Stalino laikų atsargų kaupimo kriterijai. Žemės ūkio ministerija užmigusi 1953-1956 metų lygyje", - tvirtino N. Puteikis.
Jis siūlo maisto atsargų rezervą perduoti Krašto apsaugos ministerijai.
Parlamentaro teigimu, reikia iš esmės pertvarkyti valstybės rezervo kaupimą ir priežiūrą pagal NATO standartus. Anot jo, komitetas reikalauja, kad Vyriausybė „nedelsiant pasidarytų pagal bet kurios NATO valstybės gerąją praktiką normalų rezervą".
„Susidarė įspūdis, kad niekas nežino, nei ką kaupia, nei kodėl kaupia, nei kaip tai būtų panaudojama, pavyzdžiui karo atveju", - kalbėjo parlamentaras.
Liberalas Gintaras Vaičekauskas piktinosi, kad kai kurios su rezervo kaupimu susijusios problemos nesprendžiamos nuo 1991 metų.
„Rezerve kaupiame grūdus, už jų saugojimą mokame (BNS žiniomis - apie 1 mln. eurų per metus), bet nėra aišku, kaip mes juos panaudotume, jeigu kas nors atsitiktų. Nėra kas juos sumaltų, kas iškeptų duoną ir kas pristatytų ją gyventojams, jeigu kalbėti apie kažkokius incidentus. Kitas klausimas - kodėl saugome grūdus, o ne konservus?" - teigė G. Vaičekauskas.
Jis apgailestavo, kad nėra žinoma, kaip tokie rezervai kaupiami kitose šalyse. „Vieni sako, kad nežino, kaip yra kitur - atseit kitos šalyse nesidalina patirtimi, kiti sako, kad dalinasi", - tvirtino G. Vaičekauskas.
Konservatorė Agnė Bilotaitė taip pat kritikavo esamą tvarką. „Yra ką tobulinti ir reikės tai daryti", - sakė parlamentarė.
Pagal Valstybės rezervo įstatymą jo duomenys yra įslaptinta informacija. BNS žiniomis, vien maisto rezervo kaupimui per metus išleidžiama keliolika milijonų eurų.
BNS inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kaip populiarinti ir brangiau parduoti tradicinius lietuviškus produktus
2024-11-08 -
„Lašiša“ ar „tunas“ iš grybienos – austrai pradėjo spausdinti maistą
2024-10-09 -
Lietuviška jautiena įvertinta tarptautiniame konkurse
2024-10-04
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)