Liuksemburgas. Vartotojai gali lengvai pasiklysti maisto produktų etikečių džiunglėse, įspėja ES auditoriai. Anot jų, Europos vartotojai susiduria su vis daugiau teiginių, logotipų, šūkių, etikečių ir ženklų, kurie gali būti ne tik painūs, bet ir klaidinantys.

Specialiojoje audito ataskaitoje „Maisto produktų ženklinimas ES. Vartotojai gali pasiklysti etikečių džiunglėse“ Europos Audito rūmai konstatuoja, kad etiketės dažnai naudojamos produktų patrauklumui padidinti, pabrėžiant tariamą naudą, pavyzdžiui, teigiant, kad jie yra sveiki, ekologiški ar be glitimo. ES taisyklėmis užtikrinama, kad etiketėse vartotojams būtų pateikiama pagrindinė informacija, tačiau auditoriai nustatė keletą nerimą keliančių teisės aktų spragų, taip pat su patikromis ir baudomis susijusių problemų.

„Užuot suteikusios aiškumo, maisto produktų etiketės pernelyg dažnai kelia painiavą: yra šimtai skirtingų sistemų, logotipų ir teiginių, kuriuos žmonės turi iššifruoti. Įmonės gali būti labai kūrybingos rašydamos informaciją ant pakuočių“, – sakė už auditą atsakinga Europos Audito Rūmų narė Keit Pentus-Rosimannus.

Dėl silpnų ES teisės aktų vartotojai gali būti apgauti. Pavyzdžiui, pagal ES taisykles, maistingumo ir sveikumo teiginius leidžiama vartoti net ir produktams, kuriuose yra daug riebalų, cukraus ir (arba) druskos, o tai reiškia, kad saldūs produktai, pavyzdžiui, energiniai batonėliai, gali būti reklamuojami kaip turintys „daug baltymų“. Be to, vartotojai vis dažniau susiduria su nereglamentuojamais sveikumo teiginiais apie augalines medžiagas arba botaniniais teiginiais (pavyzdžiui, „padeda atgauti jėgas“ arba „pagerina fizinį pajėgumą“), net jei tai nėra pagrįsta moksliniais įrodymais.

Maisto produktams alergiški žmonės gali susidurti su pernelyg atsargiu alergenų ženklinimu ir neaiškiais teiginiais, pavyzdžiui, „sudėtyje gali būti“. Taip praktiškai sumažėja galimybių pasirinkti produktus. Veganiškų ir vegetariškų produktų ženklinimas taip pat nereglamentuojamas, nes ES mastu nėra tokių produktų apibrėžties.

Maistingumo ženklinimas pakuotės priekinėje pusėje, pavyzdžiui, simboliais „Nutri-Score“, „NutrInform Battery“, „Rakto skylutė“ taip pat nėra suderintas ES lygmeniu. Daugybė sistemų, kurių kiekviena turi skirtingas reikšmes ir tikslus, vartotojams kelia painiavą, o ne padeda susigaudyti.

Painiava dar labiau padidėja, nes atsiranda vis daugiau neprivalomų ženklų, logotipų ir teiginių, kurie naudojami vartotojams pritraukti.

Ženklai apie tai, kad nėra tam tikrų elementų (pavyzdžiui, „be antibiotikų“) ir apie nepatvirtintas kokybės savybes (pavyzdžiui, „šviežias“ ir „natūralus“), taip pat įvairūs ekologiškumo teiginiai, prilygstantys ekomanipuliavimui. Auditoriai pažymi, kad dabartinėmis ES taisyklėmis tokiai praktikai negalima užkirsti kelio.

Auditorių vertinimu, vartotojų švietimas nėra prioritetas. 2021–2025 m. informavimo apie maisto produktų ženklinimą kampanijoms ES skyrė tik apie 5,5 milijono eurų, o valstybių narių vartotojams skirtos kampanijos vykdomos retai.