Vilnius. Maisto gamyba ir tiekimas mažais kiekiais tiesiai iš ūkių, juos tiekiant iškart galutiniams vartotojams, tampa vis populiaresne veiklos forma.

VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra smulkiems gamintojams, ūkininkams ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviams surengė tiesiogines informacinių renginių transliacijas apie reikalavimuspirminiams gyvūninio ir augalinio maisto gamintojams, gaminantiems maistą namų ūkio virtuvėje ir jį tiekiantiems galutiniams vartotojams.

VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus laikinai einanti pareigas vedėja-valstybinė veterinarijos inspektorė Audronė Mikalauskienė pradėjo nuo pačios pradžios – visi gyvūnai, tarp jų ir bitės, kurių produkcija bus tiekiama rinkai, turi būti registruoti ūkinių gyvūnų registre. Bitininkams tai - vienintelė sąlyga, norint parduoti medų, o kitiems gyvulių ar naminių paukščių laikytojams reikalavimų yra ir daugiau.

Tiesiogiai galutiniams vartotojams galima tiekti maisto produktus iš ūkio, prekiauti jais turgavietėse, renginiuose, pristatyti į namus. Mažmeninės prekybos subjektai (kavinės, restoranai) nuo mažais kiekiais gaminančių ir tiekiančių produktus ūkininkų ar kitų maisto gamintojų vietos gali būti nutolę ne daugiau kaip 100 km.

Pieno ir pieno produktų gamyba užima 49 proc. tarp mažųjų gamintojų (registruoti 322 gamintojai). Daugiausia perdirbama karvės pieno, bet, pastebi VMVT specialistė, vis labiau populiarėja ožkų pieno gaminiai.

„Maisto gamyba prasideda nuo žaliavinės dalies, todėl pirmiausia reikia įvertinti patalpas, kuriose bus vykdoma veikla, joje griežtai turi būti atskiriama vadinamoji nešvari zona, kurioje, tarkime, bus atnešami paukščiai iš tvarto, su mėšlo likučiais ant kojų ir panašiai. Visa įranga turi būti išdėstyta taip, kad būtų kuo mažiau jų susikirtimo taškų“, - apie pirmuosius reikalavimus kalbėjo A. Mikalauskienė, prieš įrengiant patalpas rekomenduojanti pasikonsultuoti su VMVT teritorinės tarnybos specialistais.

Yra sąlygų žaliavai, iš kurios bus ruošiamas maistas. Pienas turi būti gaunamas tik iš sveikų gyvulių, leidžiama parduoti tik atšaldytą iki +6 laipsnių temperatūros žalią pieną, jo tinkamumo vartoti terminas – ne ilgesnis kaip 24 val. po melžimo. Pieno gaminių gamybai leidžiama naudoti tik žalią pieną, primelžtą prieš 2 val. arba atšaldytą iki 8 laipsnių temperatūros.

„Maisto gamintojas kartais net neįsivaizduoja, kokie yra rizikos veiksniai ir maisto saugos pavojai žmogaus sveikatai. Biologinius pavojus sukelia patogeniniai mikroorganizmai, t. y., bakterijos, cheminius – antibiotikų ir veterinarinių vaistų likučiai, cheminės valymo priemonės, pesticidai pašaruose. Pasitaiko ir fizinių pavojų – į maistą patekę svetimkūniai, tad gamybos metu būtinas teisingas procesas ir nesulūžęs inventorius. Siekiant to išvengti, svarbiausia sąlyga – sveiki ūkiniai gyvūnai ir tinkama jų priežiūra, laikymo sąlygos ir šėrimas“, - pabrėžė specialistė.  

Siekiant išvengti kryžminės taršos, būtina turėti atskirą valymo inventorių nešvariai zonai. Rekomenduojama įsigyti skirtingos spalvos valymo inventorių nešvariai ir švariai zonai, kad jis nesusimaišytų. Švarios, tvarkingos patalpos turi būti nuolat valomos ne tik vandeniu, bet ir dezinfekuojamos.

Mažiesiems gamintojams, pasak A. Mikalauskienės, taikoma išskirtinė sąlyga - nereikia nurodyti maistingumo deklaracijos, kas privaloma didiesiems gamintojams. Jiems pakanka nurodyti maisto pavadinimą ir sudedamųjų dalių sąrašą, jeigu toks yra, taip pat turi būti nurodyti alergenai, laikymo sąlygos, galiojimo terminas.

Specialiam transportui reikalavimų taip pat nėra, jeigu mažais kiekiais pagaminti produktai nebus tiekiami mažmeninei prekybai, tokiems gamintojams užtenka turėti izoterminę dėžę su šaldymo elementais. „Labai svarbu, kad šalčio grandinė nuo pat maisto pagaminimo iki paskutinio etapo, kai jis pasiekia vartotoją, būti išlaikyta tokia pati“, - atkreipė dėmesį lektorė.

Mažiesiems gamintojams išlygų yra ir gamybos procesams – tam tikrus procesus galima atlikta tose pačiose patalpose, tačiau skirtingu laiku. Jiems taikomos kai kurios išlygos ir įrengiant patalpas – nereikia atskirų patalpų dezinfekavimo ir valymo priemonėms laikyti, šalutinių gyvūninių produktų laikymui; rūkyklos gali būti įrengtos lauke ir kita.

Prieš skerdimą gyvūnai neturi patirti streso, būtina stengtis sumažinti jų patiriamą skausmą, todėl reikia pasirinkti efektyvų ir tinkamą svaiginimo būdą. Ūkiuose auginamų paukščių ir kiškinių gyvūnų periodinę kontrolę prieš skerdimą ir po skerdimo vykdo privatus veterinarijos gydytojas. Kraujas skerdimo metu turi būti surenkamas; vidaus organai turi būti šalinami taip, kad neišsipiltų virškinamojo trakto turinys. Skerdenos atliekoms rekomenduojama turėti tam skirtą talpą. Skerdena turi būti iškart atšaldoma.

Kalbant apie žuvininkystės produktų gamybą, pasak VMVT atstovės, skiriasi pačios žaliavos sąlygos: „Labai svarbu, kad žuvis būtų apsaugota nuo aplinkos taršos visais gamybos etapais. Kalbant apie cheminę taršą, žuvies produktai turi išskirtinį pavojų – policiklinio aromatinio angliavandenilio susidarymas rūkymo metu. Rūkymui turi būti naudojama sausa mediena, tam tikras laikas, kad nesusidarytų šios kenksmingos kancerogeninės medžiagos. Tai taikoma ir rūkant mėsą ir jos produktus.“  

Kad mažieji gamintojai neturėtų rūpesčių dėl reikalingų dokumentų ir reikalavimų, norint pradėti gaminti maistą ir tiekti tiesiogiai vartotojui, VMVT rengia metodinį įrankį – gyvūninio maisto tvarkymo vadovą.

MŪ inf.